Ispanija

Šis stiprus Ispanijos kritimas (ji nusirito nuo žymos „A3“ iki „Baa3“ ir pateko į sąrašą peržiūrėjimui su tolesne mažėjimo galimybe), tikriausia,  atveria  vasaros reitingų kritimų seriją, kuriuos netrukus paskelbs, taip vadinamas, „didysis trejetas“ (Moody‘s, Fitch, Standard & Poor‘s). Juolab, kad sekančią dieną agentūra Moody‘s sumažino ir Kipro valstybinį reitingą  dviem pozicijom: nuo „Ba1“ iki „Ba3“.

Taigi, kokios yra Ispanijos problemos šiandien ir kiek jos objektyvios visai ES ekonomikai ir bendrai Europos valiutai apskritai?

Ispanijos reitingo kritimas – stabili tendencija ar apmaudus nesusipratimas?

Kaip pranešama reitingų agentūros tinklapyje, pažymi geriausio Forex mokymo projekto -  Masterforex-V Akademijos - prekybos biržoje ekspertai, buvo tik dvi pagrindinės Ispanijos kreditinio reitingo sumažinimo priežastys:

• Ispanijos valdžios sprendimas siekti iš Europos finansinių institucijų didelių piniginių infuzijų į nacionalinę ekonomiką – prašymo vertė sudaro milijardus eurų. Kalbama apie 100 milijardų sumą, kuri, ekspertų nuomone, dar labiau padidins valstybinę šios šalies skolą, taip pat padidins nepageidaujamas Ispanijos ekonomikos ir euro rizikas apskritai;

• apribota šalies prieiga prie rinkų -  tai ateityje gali rimtai apsunkinti jos įsipareigojimų refinansavimo procesą.

Žinoma, kreditinio reitingo kritimas iš karto trimis rodikliais negali būti sukeltas atsitiktinio ar laikino pobūdžio priežasčių ir tuo labiau neturėti įtakos eurui. Akivaizdu, kad šios šalies nacionalinė ekonomika patiria labai didelius sunkumus, be to,  sprendžiant  iš visko,  ten krizės reiškiniai yra sisteminio pobūdžio, o spaudimas euro kursui vis didėja su nauja jėga. Kas gi verčia daryti tokias išvadas?

Ispanijos reitingas mažinamas jau ne pirmą kartą. Be to, tai daro ne tik Moody‘s agentūra.  Šių metų birželį, šiek tiek anksčiau,  kita didelė tarptautinė reitingų agentūra - Fitch - sumažino Ispanijos reitingą iš kart trimis pakopomis – nuo „A“ lygio iki „BBB“ lygio. O aukščiau minėta Moody‘s paskutinį kartą sumažino Ispanijos  reitingą vasario mėnesį nuo „A1“ lygio iki „A3“ žymos su  neigiama prognoze.

Trečia autoritetingiausia agentūra S&P dar balandžio pabaigoje taip pat sumažino ilgalaikį valstybinį kreditinį  Ispanijos reitingą dviem punktais - nuo „A“ iki „BBB +“, ir vėl su neigiama prognoze. Reitingų agentūrų analitikų nuomone, priežasčių pastoviam reitingo mažinimui yra daugiau nei pakankamai:

■ šalies biudžeto deficitas yra gana didelis. Gegužės viduryje Ispanijos Finansų ministerija paskelbė, kad ji ketina peržiūrėti biudžeto deficitą  didinimo pusėn - nuo 8,5% iki 8,9%;

■ BVP sumažinimas. 2012 m. pirmąjį ketvirtį BVP, ketvirčio išraiška, sumažėjo 0,3%. Metine išraiška – 0,4%. Ekonomikos silpnėjimo  tempai  nemažėja  jau antrą ketvirtį iš eilės, o tai tolygu recesijai;

■ kapitalo nutekėjimas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo nutekėjimas iš šalies sudarė 97 milijardus eurų.

Prie viso to dar galima pridurti per pastaruosius metus Ispanijoje tapusius tradiciniais - aukštą nedarbo lygį, griežtas mokesčių sąlygas, aukštą privataus sektoriaus skolų lygį, didžiulę šalies užsienio skolą.

Koks buvo paskutinio reitingo kritimo pretekstas?

Kaip pagrindinę Ispanijos birželio valstybinio reitingo sumažinimo ir spaudimo euro kursui  priežastį  ekspertai vieningai įvardija dideles problemas šalies bankų sektoriuje. Gegužės viduryje Moody 's iškart sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus, įskaitant stambiausių Santander  ir BBVA. Devyniems bankams prognozės buvo sumažintos trimis  pakopomis, trims – dviem, o penkiems - viena.

Todėl Ispanijos bankų reitingai  pateko  į intervalą  nuo „Ba3“  iki  „A3“, kuris yra daug mažesnis nei vidutinis daugumos Vakarų Europos bankininkystės sistemų reitingų lygis.

Moody 's ir Ispanijos vyriausybė skirtingai žvelgia į problemą. Agentūra pareiškė, kad Ispanijos bankų aktyvų kokybė mažėja ir šį spartų procesą bus labai sunku sustabdyti. Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rahoy (Mariano Rajoy) apie tai sakė, kad jis nemato pagrindo nerimauti.

„Tikrai nematau būtinybės prašyti  ES  finansinės paramos“, sakė  vyriausybės vadovas. Tačiau Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos),  kalbėdamas apie šalies bankų sektoriaus problemas,  paaiškino nacionalinių kredito įstaigų sunkumus tuo, kad Ispanijos bankams tapo  sunku prieiti prie Europos užsienio valiutų rinkų, kai tuo tarpu JAV valiutų rinkos apskritai yra uždarytos Europos kredito įstaigoms:

■ patys sukėlė paniką.  Taigi, iš pradžių šalies vadovybė neprašė finansinės pagalbos, pareikšdama apie problemų nereikšmingumą. Bet po to staiga persigalvojo ir vis dėlto kreipėsi  į Europos struktūras dėl paramos. Akivaizdu, kad toks elgesys negalėjo įtikinti investuotojų. Be to, tai netruko atsispindėti pačios šalies valstybiniame reitinge ir, kaip pasekmė, euro kurse;

■ Vis dėlto Europa gelbės Ispaniją. Įvairių finansinių institucijų aktyvumas Ispanijos atžvilgiu pastebimai išaugo, nes grėsmė pakibo ir virš euro kurso. Po to, kai šalis pateikė oficialų prašymą dėl finansinės paramos ir buvo pateikti nepriklausomo bankų audito duomenys, Europos Komisija kartu Europos centriniu banku ir su Europos bankininkystės organizacija privalo pateikti Ispanijos finansinės sistemos būklės  įvertinimą. Taigi, buvo pripažinta, kad Ispanija susidūrė su poreikiu rekapitalizuoti  savo bankus, tačiau susitvarkyti su šia užduotimi  savarankiškai jie akivaizdžiai nepajėgūs. Biudžetinių lėšų tikrai nepakaks.

Kiek reikia ir kiek duos? Pasak ekspertų, Ispanijos bankų sektoriaus rekapitalizavimui prireiks apie 60 milijardų eurų, t. y. beveik 6% šalies BVP. Anksčiau buvo prognozuojama, kad tam prireiks perpus mažiau pinigų, pastebi Forex brokerių kompanijos NordFX analitikai.

Tuo atveju, jeigu ekonominė situacija ir toliau blogės, o tai daugiau negu tikėtina, reikalingų investicijų apimtis gali išaugti iki 100 milijardų eurų (9% BVP). Birželio pradžioje taip vadinamoji Euro grupė (euro zonos finansų ministrų taryba) pranešė apie sprendimą suteikti Ispanijos bankų rekapitalizacijai iki 100 milijardų eurų iš bendrųjų Europos fondų.

Euro zonos kreditų sąlygos – suteikimo terminai, tranšų grafikas, palūkanų normos -  kol kas nepranešamos. Tačiau neoficialiais duomenimis, tai bus 10-15 metų trukmės kreditas su 3% metinėmis palūkanomis.

Kur eis pinigai? Ispanijos ūkio ministro Luiso de Gindoso teigimu visa finansinė pagalba bus išimtinai naudojama tik nacionalinės bankų sistemos rekapitalizavimui - lengvatinių kreditų teikimui Ispanijos bankams. Dabar tikslinami visi šios procedūros mechanizmai.

Tiesą sakant, šis paskutinis kreditas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Moody‘s agentūra sumažino Ispanijos kreditinį reitingą. Ar jos pavyzdžiu paseks kitos dvi agentūros, paaiškės birželio mėnesį.

Ar unikalus „Ispanijos atvejis“:  kas laukia euro kurso?

Ne unikalus, bet ir netipinis. Ispanija – ketvirta šalis, kurią iš finansinės bedugnės trauks visa Europa. ES, gelbėdama  nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo (defolto)  jau kredituoja: Graikiją (pagalbos paketas sudaro nuo 100 milijardų eurų iki 200 milijardų eurų), Portugaliją (78 milijardų eurų) ir Airiją (apie 67,5 milijardo eurų). Dabar prie jų prisijungia ir Ispanija. Žinoma, minėtų šalių kredito reitingas buvo sumažintas jau seniai.

Krizių ištiktoms valstybėms pagalbą teikia Europos finansinio stabilumo fondas (EFFS) per taip vadinamą Finansinio stabilumo mechanizmą (MFS), kuris turi pradėti veikti nuo 2012 metų liepos mėnesio.

Ekspertų paskaičiavimais, finansiniai šios organizacijos ištekliai siekia 500 milijardų eurų, ir tai ne realiais pinigais, o euro zonos šalių garantijomis. Todėl daugeliui potencialių bankrutuojančių šalių jų aiškiai nepakaks, tikintis, kad kiekviena reikalauja maždaug po 100 milijardų eurų.

Kokie kitų Europos šalių reitingai?

Kol kas, 2011 – 2012 metais mažėjo  Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Kipro, Graikijos, Vengrijos ir Belgijos kreditiniai reitingai. Konkrečiau, tai reitingai Europoje pasiskirstė taip :

(ААА) – Švedija, Norvegija, Suomija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Austrija, Danija.

(АА) – Belgija.

(А+) - Čekija, Slovakija, Estija, Malta.

(А) – Slovėnija.

(А-) – Lenkija, Italija.

(ВВВ+) – Airija.

(ВВВ) – Ispanija, Lietuva.

(ВВВ-) – Kroatija, Bulgarija, Rumunija, Islandija, Latvija, Kipras.

(ВВ+) - Portugalija, Makedonija.

(ВВ-) – Serbija.

(RD) – Graikija.

Susiję straipsniai:

• Analitikai: euro zonos augimo pikas jau už nugaros
• Ar įsižiebs valiutų karas tarp euro zonos ir JAV?
• Politinės naujienos skatina euro silpnėjimą
• E. Džiugytė. ECB menas nieko nepasakyti
• Emigrantų perlaidas į Lietuvą apgraužė brangesnis euras