reklama

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2016 12 21, 13:05
Emigrantų perlaidas į Lietuvą apgraužė brangesnis euras

Image
Eurai
Po įvairias užsienio valstybes išsibarstę emigrantai Lietuvoje likusiems artimiesiems siunčia vis didesnes pinigų sumas, tačiau jų kišenės pastaruoju metu pilnėjo lėčiau.

 

Trečiąjį šių metų ketvirtį giminaičių iš Jungtinės Karalystės, NVS ir kitų šalių pervedamos pinigų sumos augo vietos valiutomis, tačiau jų atžvilgiu stiprėjant eurui galutinis rezultatas buvo 6 proc. mažesnis, nei tuo pačiu metu pernai.

reklama

 

Pasaulio banko duomenimis, daugiausiai perlaidų į Lietuvą atkeliauja iš Jungtinės Karalystės ir NVS valstybių – maždaug po ketvirtadalį visų perlaidų. Toliau rikiuojasi Lenkija, JAV, Vokietija ir Norvegija. Skaičiuojant valiutomis šalių, kuriose gyvena lietuviai emigrantai, perlaidos trečiąjį ketvirtį augo šiek tiek daugiau nei 1 proc.

 

Tačiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, visų aukščiau paminėtų šalių valiutos euro atžvilgiu atpigo. Pavyzdžiui, svaro sterlingų ir NVS šalių valiutų vertė sumažėjo maždaug 15 proc., Lenkijos zlotas atpigo 3,5 proc., Norvegijos krona – maždaug 2 proc., šiek tiek susitraukė ir JAV dolerio vertė. Visa tai lėmė, kad bendra perlaidų suma eurais buvo 6 proc. mažesnė nei prieš metus.

 

Prognozė kitiems metams

 

„Danske Bank“ numato, kad emigrantų perlaidos dėl valiutų kursų pokyčių į Lietuvą šiemet iš viso sumažės 5 proc. Galima palyginti: praėjusiais metais susitraukimas siekė 22 proc. Tokį žymų susitraukimą praėjusiais metais lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – 2014 m. pasiektas perlaidų pikas, kuomet laukiant euro įvedimo ir visuotinio kainų augimo, emigrantai siuntė daugiau perlaidų siekiant investuoti į nekilnojamąjį turtą. Antroji priežastis – smarkiai nuvertėjusios NVS valstybių ir Norvegijos valiutos.

 

2017 metais, emigracijos mastams nemažėjant, prognozuojame keletą procentų sieksiantį perlaidų augimą tarp išvykstančių gyventojų populiarių šalių valiutomis. Tačiau jų atžvilgiu ir toliau brangsiantis euras šį augimą turėtų neutralizuoti.

 

Kita vertus, Lietuvos ekonominė situacija yra geresnė nei prieš kelerius metus: įmonės samdo daugiau darbuotojų, bedarbių skaičius mažėja, ima trūkti darbo jėgos, auga dirbančiųjų atlyginimai. O tai savo ruožtu lemia šiek tiek mažesnį poreikį iš užsienio atkeliaujančiai paramai.

 

Užsienio rekordininkės

 

Stiprėjančiam eurui mažinant emigrantų siunčiamų perlaidų vertę, jos turės vis mažesnę įtaką Lietuvos ekonomikai. Galima palyginti: 2014 metais gautų perlaidų ir BVP santykis sudarė 4,4 proc., dabar ši dalis yra sumažėjusi iki 3 proc., o kitąmet, toliau augant šalies ekonomikai, ji turėtų ir toliau trauktis. Vis dėlto, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva pagal šį rodiklį dar yra tarp lyderių. Pasaulio banko duomenimis, mus lenkia tik Latvija, Kroatija ir Vengrija.

 

Tuo metu pagal perlaidas pasaulyje pirmaujančiose valstybėse – Nepale, Liberijoje, Tadžikistane – emigrantų perlaidos sudaro apie trečdalį visos ekonomikos.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama