Graikija

Norom nenorom, bet tenka susimąstyti, kaip žymiosios Elados sūnų palikuonis ištraukti iš duobės, kuri tarsi besiplečiantis sūkurys įtraukia vis daugiau ekonominės erdvės. Gali būti, kad baimė „pasigauti virusą“ daugelį autoritetingų finansininkų privertė ne tik stebėti, sudėjus rankas, bet pačiu aktyviausiu būdu ieškoti išeities iš aklavietės.

Be abejo, šalia jau egzistuojančios kreditinės pagalbos programos Graikijai ir nesibaigiančių „finansinių įliejimų“ skolinių Atėnų įsipareigojimų savininkams, esantiems jau ties nervinio priepuolio riba. Visa tai atitinkamai atsispindi pasaulio fondų, prekių ir valiutų rinkose, sąlygojant iki šiol nematytus kotiruočių svyravimus, daugeliu atvejų mušančius rekordus.

Graikijos finansavimas: ar bus išgelbėta ES?

Spalio 16 dieną pasaulio žiniasklaida paskelbė informaciją, kad  graikų vyriausybė ketina šią savaitę apiforminti eilinį trumpalaikį 2 mlrd. dydžio kreditą. Graikijos valdančiųjų sluoksnių atstovai argumentuoja tai būtinybe atlikti anksčiau išleistų trumpalaikių obligacijų refinansavimą. Kitais žodžiais tariant, siekdami apmokėti vieną kreditą, graikai nori paimti kitą.

Masterforex-V Akademijos specialistų nuomone, šį žingsnį  galima paaiškinti taip:

1. Trumpalaikės paskolos. Iš pradžių Graikijos valdžia tikėjosi, kad tokie nepalankūs trumpalaikiai kreditai su didelėmis palūkanomis bus padengti planuojamos finansinės pagalbos iš ES, ECB ir TVF sąskaita, kuri sudaro milijardus eurų. Tačiau dėl to, kad laukiamą pagalbą delsiama suteikti, Atėnai priversti jau antrą kartą per du mėnesius paimti nenaudingą jiems paskolą.

2. Valstybinės obligacijos. Prieš tai Graikija išleido valstybinių obligacijų už 1,625 milijardus eurų su 4,56% palūkanomis ir ne vėlesniu kaip 3 mėnesių padengimo terminu. O dabar  1,25 mlrd. eurų dydžio kreditą Atėnams  pasiruošus suteikti Graikijos skolos valdymo agentūra.Be to, paminėta suma gali būti padidinta iki 2 milijardų eurų. Padengimo terminas – trys mėnesiai.

3. TVF pagalba. Dėl ko gi atidėliojama taip reikalinga graikams TVF, ECB ir Euro zonos finansinė pagalba? Juk tai, kai jau buvo minėta, ir verčia Graikiją imti tokius brangius trumpalaikius kreditus. Atsakymo toli ieškoti nereikia: šios struktūros neseniai įvardijo eilinio milijardinio tranšo užlaikymo priežastį, kuri susijusi su tuo, kad kol kas neužbaigtas jų atstovų atliekamas tyrimas, kaip Graikijos vyriausybė vykdo reikalavimus dėl biudžeto deficito sumažinimo ir taiko šalies išvedimo iš recesijos priemones.

Priminsime, kad iš pradžių buvo planuota suteikti Graikijai 8 milijardų dydžio finansinė pagalbą rugsėjo mėnesį. Tačiau dėl patikrinimo operacija buvo nukelta į spalį, o neseniai buvo pranešta, kad tranšas bus vykdomas ne anksčiau kaip sekančio mėnesio viduryje. Štai todėl Atėnai skubiai ieško kitų piniginių lėšų gavimo būdų ir yra pasiruošę priimti netgi nepalankias jiems sąlygas.

Graikijos skolos: ar investuotojai gali būti ramūs?

 Per 8 šių metų mėnesius bendroje sumoje Graikija tokių trumpalaikių paskolų „prisirinko“už 30 milijardų eurų. Ekspertų nuomone, esant tokioms aplinkybėms, šių metų pabaigoje šis skaičius išaugs dar per 40 milijardų eurų. Juk vien per ateinančius du mėnesius Atėnai turės refinansuoti tokio pobūdžio paskolas 8 milijardų eurų sumai.

Dėl to biudžeto deficitas, kurį pagal eilinio finansinės  pagalbos paketo suteikimo sąlygas Graikija privalo niveliuoti, šiuo metu ne mažėja, bet ir toliau auga:

• Graikijos skolos esmė. Pavyzdžiui, per pirmuosius aštuonis praeitų metų mėnesius biudžeto deficitas sudarė 16,65 milijardus eurų, o per tą patį šių metų laikotarpį jis išaugo iki 19,16 milijardų. Net ir atsižvelgiant į 5,3% iždo pelno augimą iki 34,98 milijardų eurų, kartu yra pastebimas ir išlaidų didėjimas  – per metus jos išaugo 7%. O pagrindines šių metų išlaidas kaip tik sudarė kreditų padengimas, išaugęs iki 2,4 mlrd. eurų.

• draudimo fondų išmokos. Taip pat išaugo ir draudimo fondų mokėjimai, kadangi gyventojai įmokas į fondus daro vis mažiau ir mažiau. Šiuo atžvilgiu augimas sudarė 1,9 mlrd. eurų. Taip pat valstybinis biudžetas daug išleidžia medicinos srityje ir nedarbo pašalpoms. Išlaidos gydymui, pavyzdžiui, per metus padidėjo 834 mln. eurų, nedarbo pašalpoms - 306 mln. eurų.

• Graikijos valstybinio biudžeto išlaidos. Tuo pačiu reikėtų atsižvelgti, kad valstybiniam biudžetui nepriskiriamos kitokio pobūdžio išlaidos, tokios kaip vietinės savivaldos ir pan.

Priminsime taip pat ir tokį faktą, kad komisija, tikrinanti, kaip Graikija vykdo ekonomikos atstatymo įsipareigojimus, savo spalio 11 dienos pranešime paskelbė, jog recesija Graikijoje pasirodė esanti žymiai didesnė nei manė specialistai. O šalies ekonomikos reanimacija, komisijos atstovų nuomone, prasidės tik po metų, o ne sekančiais metais, kaip buvo prognozuota. Be to, ataskaitoje pažymima, kad pajamos gautos iš privatizacijos (ES prognozavo, kad privatizacija sudarys pagrindinę Graikijos valstybinio biudžeto pajamų dalį) šiais metais bus keletą kartų mažesnės nei tikėtasi. Savo ruožtu graikų vyriausybė pareiškė, jog šiais metais šalies BVP sumažės 5,5%, o sekančiais - 2,5%.

Kokią įtaką Graikija daro finansų rinkoms ir euro kursui?

Visos išvardintos Atėnų problemos privertė Europos politikus rimtai pagalvoti apie dalies Graikijos skolų nurašymą. Ekonomistai paskaičiavo, kad Vokietijai tai atsieis pigiau nei tolesnis finansinės pagalbos teikimas.

Tačiau su šia pozicija nesutinka finansinės įstaigos, kredituojančios graikų vyriausybę. Pavyzdžiui, Tarptautinio finansų instituto (atstovauja daugiau kaip 400 finansinių pasaulio kompanijų interesus) generalinio direktoriaus Charles Dallar nuomone, skolų nurašymas arba Graikijos pripažinimas nepajėgia apmokėti skolas kelia tiesioginę grėsmę visoms Euro zonos šalims.

Vertėtų pažymėti,  kad griežtas išvardintų galimų ėjimų atmetimas yra susijęs su tuo, kad Atėnų kreditoriai liepą savo valia jau prarado 21% graikiškų vertybinių popierių vertės.  Dabar jie gali netekti iki 38% savo lėšų.

Ir jei tai įvyks, pareiškė Ch. Dallar, visi privatūs investuotojai  pradės masiškai mėtyti ne tik graikiškas obligacijas, bet ir kitų rizikingų Euro zonos šalių vertybinius popierius. O tai negatyviai atsilieps eurui ir visos Euro zonos ekonomikai.

Masterforex-V naujosios techninės analizės ir prekybos sistemos ekspertai pažymi, kad euras tęsia vidutinio periodo bulių bangą. Artimiausias pasipriešinimas yra ties korekciniu 50% Fibonacci lygiu 1,4008 srityje. Apie vidutinio periodo trendo apsisukimą bus galima kalbėti tik tada, kai bus pramuštas MF pivotas 1,3686 su po to sekančiu MF fraktalinio-zigzaginio apsisukimo (FZR) susiformavimu. 

Susiję straipsniai:

• Kaip Lietuvai tapti Danija, o ne Graikija?
• V. Mazuronis: Graikijos gelbėjimo planas „skylėtas“
• Baimė dėl Graikijos pasitraukimo po truputį slopsta
• Trys Graikijos krizės pamokos Lietuvai
• K. Celiešius: rinkos toliau kvėpuos Graikijos krizės ritmu