Kęstutis Girnius

Šis milžiniškas, beveik trilijono dolerių finansinio gelbėjimo paketas buvo gerokai didesnis negu numatytas, juolab, kad lyg šiol Europos sąjungos šalių ir Europos centrinio banko vadovai elgėsi neryžtingai, kas savo ruožtu sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose.

 Pirmoji reakcija į veiksmų paketą buvo entuziastinga. Europoje ir JAV akcijų indeksai pakilo penkiais nuošimčiais, euras stabilizavosi, apžvalgininkai sveikino naujai atrastą valią.

Bet antradienį jau buvo reiškiamos abejonės dėl ilgalaikių gelbėjimo fondo pasekmių, taip pat dėl euro ir visos ES ateities. Masinė pinigų injekcija duos laiko Graikijai, Portugalijai ir kai kurioms kitoms finansiškai sutrikusioms šalims pigiau skolintis, sumažinti biudžeto deficitą, prastumti nepopuliarias taupymo programas.

Bet nuogąstaujama, kad naujų skolų suteikimas įsiskolinusioms šalims yra tas pats, kaip siūlyti alkoholikui taurę konjako, ir kad griežtos taupymo programos sumažins jau taip per menką ES šalių ūkio augimą. O be spartesnio ūkio augimo, vargu ar bus galima išbristi iš skolų. Naujieji vaistai, atseit, trumpam numuš karštį, bet nepašalins jo priežasčių.

Euroskeptikai prognozuoja, kad ilgainiui žlugs bendroji valiuta. Ekonomistai, kaip Nobelio laureatas Paulas Krugmanas, aiškina, kad bendra valiuta gali klestėti tik tuo atveju, jei yra veiksminga centrinė valdžia, atsakinga už finansus. Kalifornijos valstija nemažiau įsiskolinusi negu Graikija, tačiau jos gyventojų pensijas, senukų sveikatos išlaidas moka Vašingtonas, kuris taip pat pasirašo sutartis su gynybos pramonės bendrovėmis, ir kitais būdais lengvina Kalifornijos naštą. ES negali to daryti, nepritarusi milžiniškoms reformoms, kurios gerokai didintų Briuselio galią atskirų šalių suvereniteto sąskaita.

Vargu, ar tokie pokyčiai bus įgyvendinami. Jau kurį laiką Vakarų Europos šalyse didėja skeptiškos nuotaikos ES atžvilgiu. Šis abejingumas tik didės, euro zonai iš pinigų sąjungos virstant perskirstymų sąjunga.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES taip vangiai reagavo į Graikijos krizę, buvo Vokietijos priešinamasis paramai Graikijai. Vokiečiai klausia, kodėl jie turi veržtis diržus ir gyventi blogiau, kad graikai galėtų sėdėti saulėje ir gerti vyną? Priekaišto spalvos gerokai sutirštintos, bet klausimas rimtas – kodėl gelbėti tuos, kurie pateko į bėdą dėl savo neatsakingų veiksmų. Ir ne tik vokiečiai reiškia nepasitenkinimą. Prieš kelerius metus Europos konstituciją įteisinanti sutartis žlugo, Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjams ją atmetus referendume.

Nors Lisabonos sutartimi teoriškai buvo siekiama sustiprinti ES galias, didžiosios valstybės nėra linkusios Briuseliui perduoti daugiau įgaliojimų. Pirmuoju Europos Sąjungos prezidentu sąmoningai buvo išrinktas mažasvoris Belgijos politikas Hermanas Van Rompu`us, kuris krizės metu buvo nematomas ir negirdimas. Centrinių ES organų silpnumas yra atskirų šalių suverenumo garantas, bet tuo pačiu metu užtikrina, kad ES negebės veiksmingai reaguoti į iššūkius.

Krizė neskatins ES šalių artėjimo. Politikai gal susitelks, bet ne gyventojai. Vokiečių dauguma apgailestauja dėl nacionalinės valiutos atsisakymo ir euro įvedimo. Sekmadienį kanclerės Merkel vadovaujama krikščionių demokratų partija smarkiai pralaimėjo rinkimus didžiausio Vokietijos krašto rinkimuose, iš dalies dėl pritarimo Graikijos gelbėjimo planui.

Priešinamasis „perskirstymų“ sąjungai tik didės. Gal nesulėtės naujų narių priėmimas, bet neabejoju, kad jie negaus tokių dosnių dotaciją, kurių sulaukdavo jų pirmtakai. Lietuva į ES pateko laiku.

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• Vilniaus griauti nereikia
• Iš Lietuvos biudžeto – Graikijai daugiau nei cento
• Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?
• Labdara. Ar visuomet tai gėris?
• Kada pajudės Laisvės alėjos atnaujinimas?