Mykolas Drunga (J.Petronio nuotr.)

Indijos laikraštis „Kashmir Times“ stipriai kritikavo kaimyninio Pakistano vyriausybės laikyseną potvynio katastrofos atžvilgiu. Vėl teigė, kad „iš Islamabado valdžios išeina liūdnas vaizdelis, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios katastrofos per paskutinius aštuonis dešimtmečius Pakistane dar nebuvo.

Labiausiai nuvylė prezidentas Asifas Ali Zardaris. Tokiu metu, kai jo pareiga buvo sielotis dėl milijonų apleistųjų gelbėjimo ir aprūpinimo, jis laikėsi savo ankstesnių planų ir iškeliavo į užsienį“.

Tai, kad Pakistano vyriausybę kritikavo Indijos laikraštis, nestebina. Tačiau kritiškai apie savo šalies vyriausybę atsiliepė ir Pakistano dienraštis „Nation“. Ir jis rašė, kad „tokiu metu prezidentas turi būti Pakistane“, – beje, A. A. Zardaris tuo tarpu jau teikėsi sugrįžti, – „ir jis turėtų pasirūpinti, kad jo partijos nariai nesileistų į asmeniškus ginčus, o koncentruotųsi į potvynių padarinių likvidavimą.

Apskritai atrodo, kad kariuomenė – vienintelė, kuri šalyje teikia pagalbą. Užtat prezidentas turėtų perimti vadovavimą ir nepalikti jokių abejonių, kad jam tauta yra aukščiausias prioritetas“. 

Taip rašė Lahorėje leidžiamas dienraštis „Nation“, tuo parodydamas, kad Pakistane egzistuoja šiokia tokia demokratija, jeigu šitaip atvirai galima kritikuoti šalies vyriausybę.

Dar atviriau ir be jokių išlygų ją sukritikavo Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“. Anot jo, „Islamabado valdžia – nieko nesugebanti ir korumpuota. Valdo viską paralyžiuojantis politinis nepalankumas ir nepaslankumas. Antivakarietiški jausmai veša. O Talibanas, kuris savo požiūrį mėgina įtvirtinti ginklu, Vakarų pagalbą atmeta.

Todėl tarptautinė bendrija turi ieškoti galimybių, kaip veiksmingai Pakistanui suteikti avarinę pagalbą. Tačiau didelis piniginių aukų vajus tik tada turės prasmę, jeigu bus pakankamai tikra, kad pagalba pasieks tuos, kuriems jos reikia, ir kad ji bus vertinama“.

Jungtinių Valstijų dienraštis „Boston Globe“ vėl leidosi į stichijos nelaimių priežasčių paieškas. Jo nuomone, „dėl žmonių veiklos kilęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje pagausėjimas nėra pati mažiausioji visų ekstremalių orų priežastis.

Miškų gaisrai aplink Maskvą, potvyniai Pakistane, Žemės nuošliaužos Kinijoje – visi šias katastrofas lydintys naikinimo vaizdai iš anksto įspėja apie tai, kas planetos laukia, jeigu nieko nebus daroma prieš žmogaus sąlygojamą klimato kaitą“.

Romos dienraštis „Repubblica“ prisibijojo, kad „Černobylio šmėkla vėl atbudo ir sugrįžo tam, kad grasintų Rusijai, Pabaltijui ir didelei Rytų Europos daliai.

Ugniagesiai mėgina desperatiškai gaisrus prislopinti, kol vėjas vėl nepadidėjo. Regiono pareigūnai be paliovos kartoja, kad padėtis yra „valdoma“. Tačiau po 24-erių totalaus pareigūnų apatijos metų žmonių pasitikėjimas jais lygus nuliui“, – rašė Italijos sostinės laikraštis.

Pasak Dubajaus dienraščio „Gulf News“, „V. Putinas, kuris 2012-aisiais numatęs galimą sugrįžimą į prezidento postą, nuo savęs stumia bet kokią atsakomybę, kritikuoja vietos pareigūnus dėl jų silpno reagavimo, jis jau lankėsi kai kuriuose nukentėjusiuose regionuose, o tai žiniasklaidoje veiksmingai pristatyta.

Tuo tarpu D. Medvedevas pasitenkino įsakymų leidimu ir rankų   valstybinėje televizijoje grąžymu. Tai paliko įspūdį, kad situacija pranoksta jo jėgas. Galimas daiktas, kad kviečių derlius ir pastarosiomis savaitėmis žuvę eiliniai piliečiai – ne vienintelės šios krizės aukos“, – rašė Jungtinių Arabų Emyratų anglakalbis dienraštis.

Londono dienraštis „Independent“ pateikė priešingą prognozę. „Jau nebe pirmą kartą V. Putinui reikia reaguoti į rusišką tragediją. Prieš dešimt metų jis pergyveno povandeninio laivo Kursko nelaimę, pirmiausia neigdamas problemos buvimą, o paskui nepriimdamas siūlomos pagalbos iš Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų, kol jau buvo per vėlu.   

Dabar, premjeru būdamas, jis vėl atsiraitoja rankoves. Ir nors priemonės kovoti su gaisru visiškai nepakankamos, V. Putino populiarumas iš karto tikriausiai paaugs. Bet ilgalaikėje perspektyvoje, ko gero, D. Medvedevas bus tas, kuris iš šios katastrofos pasipelnys.

Rusijos piliečiai klausia, kaip V. Putino jėgos struktūros galėjo prileisti tiek korupcijos ir aplaidumo, kad net buvusioji Tarybų Sąjunga iš laiko perspektyvos atrodo buvus veiksmingesnė“, – rašė Londono dienraštis. 

Ko gero, realiau į tai pasižiūrėjo nepriklausomas, liberalus Maskvos dienraštis „Moscow Times“: „Rusijos vadovybė nė nebando nuslėpti, kad piliečius ji laiko idiotais arba galvijais. Tačiau dauguma rusų tai nuryja.

Gaisras demaskuoja vyriausybės ir įstaigų bejėgiškumą, neveiksmingumą, dviveidiškumą. Beje, gali būti kiek nori gaisrų, tai niekuo nesumažins viešo susižavėjimo V. Putinu“.

Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“ nuomone, „Rusija nėra jokia demokratija. Užtat visi bandymai pasekmes aiškinti pagal demokratijos standartus – tik riboto galiojimo. Kas 2012-aisiais beįžengtų į Kremliaus sostą, – tai bus sudėtingų galios ir verslo išskaičiavimų, bet ne atvirų politinių varžybų laimėtojas.

Šios vasaros gaisrai, kaip ir kiekviena nelaimė, atskleidžia tai, kas   Rusijoje geriausio ir blogiausio: politinę stagnaciją ir galios inscenizaciją, užtušavimus ir atskleidimus, neapsakomą žmonių atitolimą nuo valstybės – iš įpročio jie žiūri į Kremlių, bet iš tiesų pasitiki tik savimi“, – teigė Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis.

Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ krizės kaltininkais išvardijo naująjį Rusijos girininkystės kodeksą, kurį prastūmė tuometinis prezidentas V. Putinas, blogą pasirengimą kovai su katastrofomis, dėl ko irgi kalta Rusijos vadovybė, taip pat tiesioginių gubernatorių rinkimų atsisakymą.

„Nuo 2005-ųjų gubernatoriai tiesiogiai skiriami Kremliaus. Čia svarbiau lojalumas negu sugebėjimas, to pasekmė – neatsakingumas regioninių problemų atžvilgiu. Neatsakingumą stiprina nuolatinis regioninės ir vietinės savivaldos demontavimas.

Putiniškajai sistemai būdinga panaikinti bet kokias politines alternatyvas, su laiku pašalinti visų korekcijų galimybę“, – teigė Šiaurės Vokietijos dienraštis.

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• Vilniaus griauti nereikia
• Iš Lietuvos biudžeto – Graikijai daugiau nei cento
• Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?
• Labdara. Ar visuomet tai gėris?
• Kada pajudės Laisvės alėjos atnaujinimas?