Kaetana Leonjeva

Galima nustatyti tokią bendrą tendenciją: dar nė karto nebuvo planuota, kad po dvejų metų deficitas bus aukštesnis už ateinančių metų, taigi planuose visuomet būna numatytas gan staigus deficito sumažėjimas, kartais net su perviršiu po metų ar dvejų.

Pateikiu 2008–2009 m. nutarimuose numatytus skaičius ir 2010 m. nutarimo projekto skaičius (ankstesnius nutarimus arba rezoliucijas galite rasti Seimo teisės aktų duomenų bazėje).

Suprantu, kad prognozuoti pajamas tokiomis sąlygomis yra labai sunku. Bet iš kur atsiranda ta tendencija, kad sekantiems metams planuojamas deficitas, bet palaukit, po metų tą deficitą sumažinsim, arba netgi turėsim perviršį.

Šitaip žmonės yra užliūliuojami, gal net siekiant gauti pritarimą šiam konkrečiam projektui, nes kitąmet gi viskas bus gerai, reikia tik pritarti šitam. O kitąmet – vėl tas pats, vėl deficitas kitąmet, o perviršis dar po metų – kelių. Žydros nesenų 2008-ųjų metų svajonės, jog 2009 m. ir 2010 m. turėsim svarų biudžeto perviršį, taip ir liks neišsipildžiusios.

Norisi tik paklausti, kodėl planai mažinti deficitą visuomet atidedami ateičiai? Kodėl vietoje sekantiems metams siūlomų 0,3 proc. mažesnių nei 2009 m. nacionalinio biudžeto išlaidų, negalima jų jau šįmet apkarpyti iki 2011 arba 2012 m. prognozių, t.y. nukirpti tuos 2,6 – 5,6 mlrd. Lt? Tuomet jau ateinančiais metais neturėtume rekordinio 5,2 mlrd. Lt dydžio biudžeto deficito.

Jeigu Vyriausybė teikia Seimui projektą, kuriame numatytas toks išlaidų mažinimas, matyt ji turi turėti planą, kaip ir kur jas nukirpti, kad pagrįstų nutarimo projekte planuojamus rodiklius. Tačiau kodėl mokesčių mokėtojai turi laukti 2011 m., kodėl  išlaidos jau dabar nenukerpamos iki ateityje prognozuojamo lygio?

llri.blogas.lt 

Susiję straipsniai:

• Vilniaus griauti nereikia
• Iš Lietuvos biudžeto – Graikijai daugiau nei cento
• Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?
• Labdara. Ar visuomet tai gėris?
• Kada pajudės Laisvės alėjos atnaujinimas?