Verslosavaite.lt nuotr.

Valdžios sektoriaus deficitą, kuris šiemet bus 8,1 proc. bendrojo vidaus produkto, kitais metais Vyriausybė žada sumažinti iki 6 proc. BVP, o 2012-aisiais – iki eurui įvesti būtinų 3 proc. BVP. Taigi reikės „užlopyti“ keleto milijardų litų skylę.

Mažai tikėtina, kad skylę „sumažins“ vien ekonomikos augimas, kuris didintų pajamas iš mokesčių, ar nauji mokesčiai – teks mažinti išlaidas. Labai tikėtina – ir „Sodros“ išmokas, mano „Danske Bank“ analitikė Violeta Klyvienė bei „DnB Nord“ ekonomistė Jekaterina Rojaka.

„Viešųjų finansų srityje „Sodra“ yra viena didžiausių skylių, problemų tikrai daug, sprendimų nesimato“, – argumentuoja V. Klyvienė.

„Negali ignoruoti, kad nemaža dalis pensininkų gauna gerokai didesnes pensijas nei vidutinis darbo užmokestis. Turime gerai pagalvoti, ar gali taip būti ir ar tai socialiai teisinga esamoje situacijoje“, – svarstė ji.

Jos nuomone, Konstitucinio Teismo sprendimas, kad pensijas sumažinti galima tik esant ypatingiems atvejams, tai netrukdytų.

„Pvz., nieko nepasakyta, kad pensijų negalima apmokestinti, taigi apmokestinti tikrai aukštas pensijas, kaip siūlė Tarptautinis valiutos fondas, būtų tam tikras tarpinis sprendimas. Be to, ekonominės būklės sunkumas ar lengvumas yra vos ne filosofiniai dalykai; jei vertinsime būklę pagal tai, ar ekonomikos augimas jau pasiekė prieškrizinį tempą, tas „sunkus laikas“ gali tęstis gana ilgai“, – sprendimus siūlo V. Klyvienė.

J. Rojaka svarstė, kad norint išvengti mažinti pensijas reiktų nurėžti bene visas kitas valstybės išmokas, tarp jų ir investicijas, mažinti valdininkų atlyginimus.

„Teoriškai tai įmanoma, bet praktiškai kirsti ranką sau yra daug skaudžiau nei kam kitam. Tai matėme ir iš to, kaip iki šiol buvo „mažinamos“ valdžios sektoriaus išlaidų ir valdininkų kiekis. Taigi žiūrint praktiškai, žinant, kaip viskas vyksta Lietuvoje, sunku įsivaizduoti, kad galima greitai sumažinti deficito neliečiant socialinių išmokų“, – apibūdino ekonomistė.

Jos nuomone, tikėtis, kad kylanti ekonomika tiek užaugins pajamas iš esamų mokesčių, kad biudžeto skylė pati užsitrauks, yra „labiau optimistinis nei realistinis scenarijus, to tikėtis nebūtų atsakinga“.

Su tuo sutinka ir V. Klyvienė, pabrėžianti, kad vien didinti mokesčius nebūtų teisinga – visų pirma reikėtų pasiekti, kad jie būtų surenkami. Ji nurodo, kad Estijoje mokesčių lygis panašus, tačiau valstybės pajamos kaip BVP dalis yra gerokai didesnė. „Tai indikacija, kad mokestinės bazės Lietuvoje yra gana siauros, čia yra tam tikros erdvės. Bet sprendimai turi būti kompleksiniai, nereikia galvoti, kad įvedus vieną naują mokestį viską išspręsi.“

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad vien dėl ekonomikos augimo biudžeto skolų užlopyti nepavyks, tačiau iki šiol griežtai atsisako komentuoti, kokių papildomų taupymo priemonių bus imtasi kitais metais.

Biudžeto „skylei“ padengti šalis kasmet skolinasi milijardus litų.

Susiję straipsniai:

• Turgaviečių prekiautojams paskirstyta daugiau kaip 650 tūkst. eurų išmokų
• Gydytojams rezidentams – vienkartinės išmokos
• Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis
• Demaskuoti sukčiai, apgaulės būdu bandę gauti draudimo išmokas
• Didžiausia šių metų draudimo išmoka – 7 mln. litų