kazino

Tačiau lygiai kaip ir nemaža dalis kitų laisvalaikio paslaugų, lošimų organizavimas yra ne tik būdas paįvairinti žmogaus laisvalaikį, bet ir ūkinė veikla. Ją vykdantys verslininkai investuoja, kuria darbo vietas ir moka mokesčius valstybei.

„Lošimų organizavimas yra verslas. Tinkamai reguliuojamas šis verslas kuria pajamas valstybei. Taip yra daugelyje šalių – Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje ir kitose valstybėse. Taip turėtų būti ir Lietuvoje“, ‒ įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Įmonių ekonomikos katedros vedėja profesorė Žaneta Simanavičienė.

Verslas dar neatsigavo

Šiam požiūriui pritaria KTU Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška.

„Jeigu jau Lietuvoje yra paklausa lošimams ir veikia legali jų rinka, valstybė turėtų siekti gauti iš šios veiklos kuo didesnę naudą ir, jei reikia, adekvačiai mažinti neigiamą jos poveikį visuomenei. Perdėm griežti suvaržymai ar draudimai vargu ar bus efektyvūs – jokia paslaptis, kad lošimai sparčiai plinta internete, iš jų gaunamos pajamos dažnai iškeliauja užsienio bendrovėms, ir nei valstybei, nei visuomenei tai nėra naudinga“, ‒ teigia pašnekovas.

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje lošimų bendrovės į verslą investavo daugiau kaip 230 mln. litų. Per šį laikotarpį Valstybės biudžetas vien loterijų ir azartinių lošimų mokesčių surinko daugiau kaip už 249 mln. litų. Tradicinių lošimų organizatoriai per metus valstybei sumoka daugiau nei 40 mln. litų įvairių mokesčių – gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir kitų.

Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės pajamos iš lošimų verslo pastaruosius kelerius metus mažėjo. Jeigu 2008 m. šios pajamos siekė 25,1 mln. litų, o 2009 m. – 26,5 mln. litų, tai 2010 m. jos krito iki 23,4 mln., o 2011 m. – iki 19,7 mln. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta 13,7 mln. litų biudžeto pajamų.

Itin skaudžiai verslui smogė 2008 m. pabaigoje įvykdyta mokesčių reforma. Padidinus mokesčius lošimo namams ir lošimo automatų salonams, Lietuvos lošimų rinka susitraukė kone 40 proc. Beveik 1000 t.y. trečdalis joje dirbusių žmonių neteko darbo, o laukto rezultato valstybė nepasiekė – mokestinės pajamos dėl to nepadidėjo. Beje, rinka iki šiol taip ir neatsigavo. Lyginant su 2008 m., bendrosios lošimo bendrovių pajamos pernai buvo 26,1 proc. mažesnės, o pirmąjį šių metų pusmetį – 22.9 proc. mažesnės.

„Daugelyje Vakarų valstybių prieš priimant panašius sprendimus yra kruopščiai analizuojama, kokias ekonomines ir socialines pasekmes jie turės. Deja, Lietuvoje ši tradicija dar nėra susiformavusi. Matome, kokios skausmingos gali būti nepamatuotų permainų pasekmės“, ‒ pastebi V. Snieška.

Daro poveikį įvairioms rinkoms

Ekspertai atkreipia dėmesį, jog antžeminius lošimus organizuojančios įmonės neveikia plyname lauke: joms reikalingos patalpos, įranga, darbuotojai. Todėl kalbant apie lošimų verslo poveikį ekonomikai reikia neapsiriboti vien surenkamais loterijų ir azartinių lošimų mokesčiais, bet atsižvelgti ir į kitas rinkas, kurioms šios verslas daro įtaką.

Pavyzdžiui, azartinių lošimų organizavimas glaudžiai susijęs su finansų sektoriumi. Lošimų organizatoriai naudojasi finansinių įstaigų paslaugomis, įsigyja ar pagal išperkamosios nuomos sutartis naudoja lošimo įrenginius, transportą, verslo patalpas ar kitą turtą. Bendrovės visas savo lėšas laiko finansinėse įstaigose, per jas vykdo operacijas, dalį lėšų privalomai yra investavusios į Vyriausybės vertybinius popierius. Be to, laimėjimų išmokėjimų užtikrinimui su finansų įstaigomis sudaromos laidavimo sutartys.

Lošimų verslas turi teigiamą poveikį ir nekilnojamojo turto rinkai. Skaičiuojama, jog Lietuvos lošimų organizatoriai už patalpų nuomą kasmet sumoka iki 25,5 mln. litų. Tuo tarpu už eksploatuojamų lošimo įrenginių įsigijimą ir jų sertifikavimą, preliminariais skaičiavimais, lošimų organizatoriai yra sumokėję daugiau kaip 90 mln. litų. Tad tradicinių lošimų organizavimas pastebimai veikia lošimo įrenginių gamybos ir eksploatavimo rinką.

„Kitos, labiau šioje srityje pažengusios valstybės, tokios kaip Belgija ar Didžioji Britanija, ne tik kruopščiai reguliuoja rinką, atidžiai prižiūri interneto lošimų verslą, bet ir gina vietos verslininkų interesus bei siekia, kad lošimai teiktų naudą valstybei. Panašiai turėtų būti elgiamasi ir Lietuvoje – mūsų verslininkai galėtų patys gaminti ir parduoti lošimo įrenginius, kuriuos šiuo metu įsigyja užsienyje“, ‒ sako prof. V. Snieška.

Plėtros galimybių yra

Tam pritaria ir verslininkai. Riboto laimėjimo lošimų automatu salonus valdančios bendrovės „Tete-a-tete“ kazino vadovas Samoilas Kacas sako, kad priėmus tinkamus įstatymus, Lietuvoje atsivertų nauji horizontai smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.

„Mūsų šalyje galėtų veikti lošimo įrenginius gaminanti aukštųjų technologijų gamykla, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikalinga Nacionalinė lošimo įrenginių bandymo ir sertifikavimo laboratorija. Verslininkai pasiruošę investuoti, tačiau tam visų pirma reikia tinkamo teisinio lošimų verslo reguliavimo. Stebėdamas politinius procesus mūsų šalyje, verslininkas negali būti tikras, ar įstatymams pasikeitus jis galės ir norės tęsti veiklą“, ‒ teigia S. Kacas.

Pernai lošimų srityje buvo užimta daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų. Tačiau ir šie skaičiai galėtų būti žymiai įspūdingesni. Specialistai vertina, kad dabartinė Lietuvos lošimų rinkos apimtis per 2015-2017 metus galėtų padidėti apie 50 proc.

Suprantama, sudarant galimybes rinkos plėtrai, turėtų būti įgyvendinami aiškūs Valstybės lošimų politikos tikslai ‒ užtikrinti lošėjų teises ir teisėtus interesus, užtikrinti skirtingas lošimų rūšis organizuojančių subjektų interesų pusiausvyrą, lošimus rūšiuoti pagal jų azartiškumą ir siekti, kad lošėjai dalyvautų mažiau azartiškuose lošimuose.

Tačiau vertinant padėtį rinkoje, matyti, kad šiuo metu padėtis priešinga. Pagal bendrąsias lošimų pajamas, azartiškiausias lošimų paslaugas teikiantiems kazino tenka didžiausias Lietuvos rinkos dalis, per 31 proc. Šis rodiklis – dvigubai didesnis nei Europos vidurkis.

Žlugdančios teisinės peripetijos

„Norint sudaryti sąlygas verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio plėtrai bei darbo vietų kūrimui, būtinos labai aiškios ir kryptingos valstybės pastangos. Reikėtų plėtoti rinką skatinant mažiau azartiškus lošimus, nes pastarieji kelia mažesnę socialinę riziką, nei labai azartiški lošimai“, ‒ pastebi profesorė Ž. Simanavičienė.

Vis dėlto, lošimų srityje dirbantys verslininkai aiškumo kaip tik labiausiai ir pasigenda. Seime šiuo metu svarstomi keli pasiūlymai taisyti Azartinių lošimų įstatymą. Vienu iš šių projektų, kuriam paramą išreiškė ir verslo asociacijos, siūloma įtvirtinti aiškius lošimų reguliavimo politikos principus bei sudaryti sąlygas plėtoti socialiai atsakingą lošimų verslą. Kitu projektu, kaip teigia šioje srityje dirbantys verslininkai, legaliai Lietuvoje veikiančioms bendrovėms būtų užkraunami nepakeliami reikalavimai, o tuo pačiu atveriami keliai mūsų šalyje įsitvirtinti interneto lošimų bendrovėms iš užsienio.

Kai kurie specialistai ir verslininkai įtaria, jog stumiant tokį įstatymą paprasčiausiai siekiama iš rinkos eliminuoti dalį joje veikiančių bendrovių. Panašus procesas vyko ir 2009-aisiais, kai po netikėtos mokesčių reformos dalis Lietuvoje legaliai veikusių lošimų įmonių buvo priverstos nutraukti savo veiklą, o rinka buvo „persidalinta“.

Panaši istorija kartojasi ir dabar, tad kyla rimtas klausimas, kuo remiantis ir kokių tikslų siekiant kuriami ir priimami tokie įstatymai. Pasigilinus, kas dabar dominuoja Lietuvos lošimų rinkoje, daugelis atsakymų tampa aiškūs savaime.

Atkreipiamas dėmesys, kad per dešimtmetį, kol Lietuvoje veikė ir formavosi azartinių lošimų rinka, šalyje nebuvo atliktas nė vienas išsamus tyrimas, įvertinantis lošimų paplitimą ir jų poveikį visuomenei. Todėl duomenų, pagrindžiančių teiginius, esą gyventojams kylanti grėsmė prasilošti ir dėl to šiam verslui reikia uždėti dar tvirtesnį apynasrį, nėra.

„Politiniai sprendimai, ypač susiję su verslo reguliavimu, turi būti priimami tik vadovaujantis objektyviais rodikliais, tyrimų duomenimis ir ekonominiais, o ne emociniais argumentais. Negalima sau leisti vadovautis emocijomis bei elgtis neracionaliai – juk klaidos gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius darbo vietų, milijonus litų nesurenkamų mokesčių“, ‒ įsitikinęs KTU profesorius V. Snieška.

Susiję straipsniai:

• Lietuvos ekonomikai – geros perspektyvos
• Trys pavojai ekonomikos atsigavimui
• Raul Eamets. Europos ekonomika – labai pavojingoje padėtyje
• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės