Sankryža

Daugelio mažųjų šalies miestų šviesoforų sistemoms jau daugiau nei 20 metų. Senos ir neefektyvios eismo reguliavimo sistemos ne tik menkai apsaugo nuo eismo nelaimių bei sukelia transporto spūstis, kuriose gaištamas eismo dalyvių laikas ir teršiama aplinka, bet ir pasižymi didesniais eksploatacijos kaštais, kurie padengiami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

Modernizuojasi ir mažieji miestai

Modernių eismo sistemų privalumus įvertino ir mažesni šalies miestai: pasak Transporto investicijų direkcijos Regioninės plėtros projektų skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Sinicaitės, šiuo metu 2007-2013 metų laikotarpiui yra numatyti 196 rekonstrukcijos / naujos statybos projektai, didžioji dalis kurių vyks mažuosiuose šalies miestuose.

„Kol kas šių projektų, kuriems įgyvendinti naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos, parengiamieji darbai vyksta gana sklandžiai – esame pasirašę jau daugiau nei pusę finansavimo ir administravimo sutarčių. Visoms joms pasirašyti dar turime laiko iki 2013 m., o galutiniam apmokėjimui – iki 2015 m., todėl panašu, kad projektai bus įvykdyti sėkmingai“, – pasakojo ji.

Anot pašnekovės, kai kurie šiuo metu vykdomi rekonstrukcijos darbai kainuoja mažiau, nei buvo numatyta, tad už sutaupytas lėšas ateityje gali būti įvykdyta ir daugiau modernizacijos projektų.

Tiesa, pasak D. Sinicaitės, spręsti, kurios gatvės ar jų dalys turi būti modernizuojamos, paliekama pačioms savivaldybėms.

„Transporto investicijų direkcija vykdo jau patvirtintus sprendimus, o įvertinti, kur ir kaip naudingiausia panaudoti ES skiriamas lėšas, privalo patys miestelių vadovai, teikdami projektinius pasiūlymus Regionų plėtros taryboms“, – sakė ji.

Renkasi naujausias technologijas

Pakruojyje bei Telšiuose jau įgyvendinami pagrindinių miesto gatvių modernizavimo darbai. Šie projektai finansuojami ES Sanglaudos fondo lėšomis. Tam iš šio fondo iš viso skirta 2,5 mln. litų: 2 milijonai iš jų skirti Pakruojo, o 0,5 mln. – Telšių modernizacijai.

Pakruojyje nuspręsta naują eismo reguliavimo sistemą diegti beveik pusės kilometro Vytauto Didžiojo gatvės atkarpoje. Joje ne tik bus atnaujinama kelio danga ir šaligatviai, bet nušvis ir modernūs šviesoforai, gebantys prisitaikyti prie šviesos intensyvumo: saulėtą dieną, kuomet tampa sunku įžiūrėti šviesoforo signalą, jie šviečia ryškiau, o naktį – blausiau, kad neakintų vairuotojų. Tai padeda sumažinti eismo įvykių skaičių.

Telšiuose rekonstruojama Žemaitės gatvės atkarpa, esanti tarp Karaliaus Mindaugo ir Respublikos gatvių, bus pritaikyta augančiam automobilių ir pėsčiųjų eismui. Tai ne tik palengvins susisiekimą su kitomis miesto dalimis bei sumažins nelaimingų atsitikimų skaičių, bet ir pagerins miesto išvaizdą.

Tiek Pakruojyje, tiek Telšiuose bus sukurta speciali šviesoforų reguliavimo sistema, pritaikyta kiekvieno miesto transporto intensyvumui skirtingu paros metu. Specialūs algoritmai, efektyviai parenkantys šviesoforų darbo režimus, palengvins susiekimą.

Sunaudoja mažiau energijos, mažina spūstis

Tačiau kaip teigė bendrovės „Fima“, diegiančios šviesoforų reguliavimo sistemas Pakruojyje ir Telšiuose, sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys, eismo sistemų modernizacija Lietuvoje kol kas vyksta fragmentiškai.

„Prieš keletą metų modernizuota eismo sistema Vilniuje, šiuo metu nemažai dėmesio skiriama Kauno sankryžų modernizacijai, tuo tarpu mažesni miestai į naujas sistemas investuoja vangiai. Pamirštama, jog vienkartinė investicija į, pavyzdžiui, naujos kartos šviesoforus gana greitai atsipirktų dėl gerokai mažesnių jų eksploatacijos kaštų. Praūžus ekonominei krizei, savivaldybėms, kurių biudžetai buvo smarkiai apkarpyti, tai yra tikrai aktualu“, - sakė specialistas.

Pasak R.Šlekio, modernūs LED šviesoforai su pritemdymo funkcija sunaudoja kone 10 kartų mažiau elektros nei dabartiniai pasenę eismo reguliavimo įrenginiai. Įdiegus šiuos šviesoforus sankryžos elektros kaštai gali sumažėti beveik dešimteriopai – nuo 350 litų iki 35-40 litų per mėnesį.

Modernios intelektualinės šviesoforų sistemos turi ir kitų privalumų: kaip rodo Vilniaus ir Kauno patirtis, įdiegus jas miestuose gali būti net iki 40 proc. mažiau transporto spūsčių. Tokiu būdu sudeginama mažiau kuro, taigi ne tik taupomas vairuotojų laikas ir pinigai, bet ir tausojama aplinka.

„Net 71 proc. anglies dvideginio į aplinką išmeta būtent automobiliai, tad sumažinę transporto spūstis sumažinsime ir taršos kiekį. Skaičiuojama, kad įdiegus intelektualines šviesoforų sistemas automobilių išmetamą anglies dvideginio kiekį pavyktų sumažinti 10-20 proc.“, – pasakojo R. Šlekys.

Anot jo, naujos eismo reguliavimo sistemos taip pat padeda užtikrinti didesnį saugumą keliuose ir net iki 15 proc. sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių.

Susiję straipsniai:

• Melagingas liudijimas teisme: kas už tai gresia?
• Ką daryti kai slidžiame kelyje automobilis ima slysti?
• Teismas: Lazdijų rajono savivaldybėje atliekų surinkimas organizuotas neteisėtai
• Advokatai „TGS Baltic“ laimėjo bylą Stokholmo arbitraže
• Kuriozas teisme: konkurentus šmeižusi bendrovė susipainiojo savo kaltinimuose