Turkija

O jos padėtis tarp rytų ir vakarų  suteikia kažkokią paslaptingą konkurencijos tarp dviejų priešingų visatos polių, religijų dvasią fenomenalaus  derinio pavidalu, įkūnyto pačioje gamtoje ir kultūroje,  kas valandą pritraukiančioje tūkstančius vis naujų ir naujų turistų iš visos planetos.

Kiek stabili turizmo verslo šioje šalyje tendencija ir kokios yra Turkijos turizmo industrijos perspektyvos, didžiausios krizės ES ir visame pasaulyje fone?

Praeities atgarsiai ateityje arba kuo vilioja vis naujus ir naujus turistus „Turkijos krantas“?

Dar senovėje sakydavo, kad Konstantinopolis (dabartinis Stambulas) -  tai „Naujoji“ arba "Antroji Roma“, į kurią  taip pat veda visi keliai. Keletas civilizacijų (Romėnų, Europos krikščioniškoji, Rytų musulmoniškoji) „kontrastų miesto“ teritorijoje ir visoje Turkijoje ateities kartoms paliko turtingą paveldą ir daugybę galvosūkių archeologams. Su tokiu potencialu anksčiau ar vėliau šalis buvo tiesiog „pasmerkta“ turizmo pramonės sėkmei.

Egėjo jūros šiaurinė pakrantė Turkijoje garsėja visokių rūšių prabangiais kurortais ir viešbučiais: nuo pensionų ir daugiaaukščių kompleksų  iki  klubinio tipo „bungalų kaimų“, kurių pastatymui ir aptarnavimui buvo panaudotos įspūdingos investicijos. Tai visame pasaulyje garsūs Edremito (Edremit, Gyumyushtepe), Aivaliko (Ayvalik), Altinoluko  (Altinoluk)  ir daugelis kitų kurortų.

Kaip ir visoje pakrantėje, šiame regione yra daug lankytinų vietų, ypač supažindinančių su artima  legendoms senovės istorija. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomi mitinės Trojos ir Bergamo miestų griuvėsiai.

Turizmo industrijos plėtros svarbą Turkijai sunku pervertinti, nes praktiškai ji yra valstybės ekonomikos pagrindas, taip pat ir dėl mokesčių į valstybės iždą. Stabili šios pramonės šakos plėtra ir plačios perspektyvos pritraukia vis naujas ir naujų investicijas, kasmet gerokai padidindama bendras pajamas.

Kokį pilnavertį poilsį siūlo Turkija?

Daugelyje rekreacinių zonų yra platus įvairių kainų ir paslaugų kategorijų viešbučių pasirinkimas: nuo  „demokratiškiausių“   iki penkių žvaigždučių su liukso kambariais ir patrauklia specializacija.

Įvairiuose Turkijos miestuose galima išskirti šiuos viešbučius:

- viešbučiai Alanijoje (Alanya). Poilsis penkių žvaigždučių viešbutyje arba pensione 2 asmenims gegužės mėnesį standartiniame dviviečiame arba TWIN tipo kambaryje su pusryčiais kainuos ne mažiau 378 eurų. Vidutinė kaina - nuo 500 iki 800 eurų už 7  naktis.

Brangiausias TWIN tipo kambarys 2 asmenims Delphin Deluxe Resort viešbutyje – 2865 eurai. Dviviečių kambarių nuoma 1 žvaigždutės viešbučiuose arba viešbučiuose be žvaigždučių kategorijos (įskaitant apartamentus) 7 naktims svyruoja nuo 63 iki 1360 eurų. Be to, nors, kai kurie viešbučiai nenurodo žvaigždučių kategorijos, jų lygis atitinka  4-5 žvaigždučių lygį su liukso kambariais ir specialiais pasiūlymais. Tačiau į šią kategoriją gali įsibrauti ir tikros „katės maiše“. Pamokyti karčios patirties, turistai pirmenybę teikia viešbučiams, kuriems suteikta kategorija, net jei tai ir ne žvaigždučių sistema. Pasaulyje egzistuoja ir kitos klasifikavimo sistemos - hostelių, apartamentų ir kt.

- viešbučiai Kemere (Kemer) -  pavasario pradžioje (ekonominės klasės) dvivietis kambarys kainuos nuo 360 eurų. Sezono įkarštyje (nuo gegužės mėnesio) kainos pakyla vidutiniškai 2 kartus. Tuomet poilsis jūros pakrantėje dviems asmenims kainuos ne mažiau 630 eurų.

Brangiausias kambarys – pagerintas dvivietis TWIN kambarys Amara Wing Resort viešbutyje kainuos 1560,60 euro.  SPA viešbutyje poilsis vidutiniškai kainuos 819 eurų.  2 * kategorijos viešbutyje arba viešbutyje be kategorijos - nuo 175 iki 588 eurų.

- viešbučiai Antalijoje (Antalya). Apsistojus standartiniame dviviečiame kambaryje, 7 naktys dviems  asmenims kainuos 686 eurus. Brangiausias liukso kambarys  Delphin Palace viešbutyje kainuos 2279 eurų.  Pigiausias dvivietis kambarys  1 *  viešbutyje  kainuos -  245 eurus. Pats brangiausias  - 840 eurų. Viešbučiuose be kategorijos - nuo 98 iki 1828 eurų.

- viešbučiai Sidėje (Side). Pati demokratiškiausia kaina standartiniame dviviečiame kambaryje - 756 eurų. Brangiausias kambarys – liuksas Sueno Hotels beach Side viešbutyje  - 7000 eurų. 1-2 * kategorijos viešbutyje: nuo 210 iki 490 eurų; viešbutyje be kategorijų: nuo 154 iki 483 eurų. Viešbučiuose be kategorijos: nuo 154 iki 504 eurų.

- viešbučiai Beleke (Belek). Šiame regione pigiausias dvivietis kambarys kainuos 791 eurų. Prabangos mėgėjams patiks Alva Donna Hotel superliukso kambarys. Viešbučiai be kategorijos - nuo 504 iki 1008 eurų.

- Viešbučiai Bodrume (Bordrum). Šiame regione pigiausias kambarys 5 žvaigždučių viešbutyje kainuos  448. Brangiausias – liuksas su vienu miegamuoju ir vaizdu į jūrą Kempinski Hotel Barbaros Bay Bodrum viešbutyje  - 6095 eurai. 1-2 * kategorijos viešbutyje ir viešbutyje be kategorijos: nuo 203 iki 3290 eurų.

Šiek tiek atsiliekantys, bet vis dar aukšto lygio:

- viešbučiai  Marmaryje. 490 eurų  kainuos  TWIN klubinio tipo kambarys  su galimybe gyventi  ir  vaikui iki 5 metų. Brangiausią dvivietį kambarį gali pasiūlyti  Elegance Hotels International Marmaris  viešbutis – už 1228 eurų. 2 * kategorijos viešbutyje: nuo 63 iki 350 eurų. Viešbutyje be kategorijos -  nuo 154 iki 2415 eurų.

- viešbučiai Kušadasyje (Kusadasi) ir  Fetijoje (Fethiye) dar turistų nelabai ištirti, tačiau atsižvelgiant į keletą nuomonių, taip pat gavo deramą įvertinimą. Kainų ribos: nuo 462 iki 1890 eurų Kušadasyje ir nuo 588 iki 2112 eurų Fetijoje. 2 * kategorijos viešbučiuose - nuo 63 iki 350 eurų ir be kategorijos - nuo 78 iki 1120 – Kušadasyje ir 1-2 * kategorijos viešbučiuose  - nuo 420 iki 455 eurų ir be kategorijos - nuo 87 iki 1400 eurų  - Fetijoje.

Turkija investuotojų akimis: ar verta investuoti į turizmo industriją?

Ar šiuo metu šalis vis dar patraukli investuotojams? Ar neišseks susidomėjimas turistine Turkija artimiausioje ateityje? Ar ateityje išliks tendencija toliau tyrinėti užsienio verslininkų perspektyvas? Atsakymus į šiuos klausimus galima gauti bendrai išnagrinėjus šalies ekonominę ir politinę padėtį, taip pat nustačius jos užsienio politikos kryptį:  kur nukreiptos Turkijos pareigūnų ambicijos ir  kapitalo plėtra: į Vakarus, ES ir JAV ar į brolių musulmonų  Artimuosiuose Rytuose ir buvusioje TSRS pusę? Tačiau ne tokia jau paprasta Bizantijos diplomatija, nes ji išlaiko įtampą ir intriguoja visus pasaulinės rinkos dalyvius savo gebėjimu vienu metu spręsti keletą užduočių: ir gauti pagalbą iš amerikiečių, ir palaikyti (beje, toli gražu ne tik moraliai) uzbekus ir kirgizus.

Turkija vietos gyventojų akimis – dangiška poilsio vieta, su šilta, šilta jūra, švelniu vėjeliu (brizu), palmėmis, mečetėmis, turgumi, viešbučiais, kur  „viskas įskaičiuota (all inclusive)“ už kuklią kainą ir kalnais saldumynų, vaisių, rachatlukumų ir fundukų. Čia švelnus klimatas, gera ekologinė aplinka, puikus aptarnavimas, plati ekskursijų programa, daug pramogų vietų ir kultūros vertybių.

Verta paminėti unikalias apsipirkim („šopingo“) galimybes ir nuostabiai skanią nacionalinę virtuvę. Ir visa tai siūloma vartotojui demokratinėmis kainomis.  Daugelio šalių piliečiai gali gauti vizą tiesiog Turkijos pasienyje, o tai dar vienas patrauklus momentas turistams ir keliautojams.

Turkija, kaip teigia Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ekspertas, yra viena iš 10 labiausiai lankomų šalių pasaulyje:

Tačiau „Turkija ne tik turizmu turtinga“. Tai ne tik kurortinis rojus. Šalyje  aktyvi užsienio prekyba, ji investuoja į jai pelningus ir naudingus projektus. Pavyzdžiui, 2011 metais ji užėmė penktąją vietą pagal investicijas Kirgizijoje - iš viso 254 mln. JAV dolerių:

■ Turkijos ekonomika. Pasaulio ekspertų teigimu, Turkijos ekonomika auga sparčiausiai. Ką tai reiškia? Dėl šalies turistinio patrauklumo ir aktyvių pardavimų nekilnojamojo turto rinkoje jos užsienio investicinis patrauklumas pasiekė aukštą lygį.

Vienas skatinančių veiksnių – pats nekilnojamojo turto įstatymas ir jo pataisos, kuris leidžia užsieniečiams pirkti nekilnojamojo turto objektus priimtinomis sąlygomis. Be to, kapitalo srautui į šalį tarnauja tokie veiksniai, kaip laisvosios prekybos zonos, piniginių lėšų įvedimas ir išvedimas, taip pat pajamos, dividendai ir kt.

Pasak ekspertų, tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį - nuo 2020 iki 2035 metų Turkijos ekonomika gali pasiekti ir pranokti Kanados potencialą. Žinoma, tai gali įvykti su sąlyga, kad nebus jokių politinių sukrėtimų ir didelių ekologinių nelaimių. Pateikdamas nepriklausomą Turkijos ekonominės situacijos vertinimą, vienas didžiausių Ženevos bankų, operuojantis privačiu kapitalu, išsakė savo prielaidas, kad jau dabar Turkija tampa viena geriausių  neseniai atsiradusių fondų rinkų.

Be to, Turkija įeina į šalių, pasaulyje gaunančių didžiausias pajamas iš turizmo, dešimtuką:

■ kodėl Turkija yra ant investicijų bangos keteros? Nieko stebinėtino nėra, nes aukšto lygio investicinį patrauklumą užsienio investuotojams sąlygoja keletas svarbių veiksnių:

- gamtiniai ištekliai. Šiuo metu Turkija jaučia atsinaujinančių energijos šaltinių poreikį, šiuo klausimu gaudama Jungtinių Amerikos Valstijų paramą.

Tačiau atitinkamų plėtros programų ir didelių investicijų (150 mlrd. JAV dolerių) į energetikos sektorių dėka vyriausybės planai - iki 2023 m. savarankiškai apsirūpinti ištekliais, nepriklausomai nuo išorės tiekėjų;

-geografinė padėtis. Turkija neveltui vadinama visų kelių kryžkele: būtent čia susitinka Europa ir Azija ryšius užmezgimui, svarbių klausimus sprendimui, deryboms. Išvystyta transporto infrastruktūra labai prisideda prie ekonomikos augimo. Tai ypač paranku norintiems pailsėti vienoje keturių jūrų:  Marmuro, Viduržemio, Juodosios ar Egėjo jūros pakrantėje. Klimatas keičiasi nuo švelnaus subtropikų iki saikingai žemyninio Juodosios jūros pakrantėje.

Pastaraisiais metais Turkijos ekonomika pasiekė tam tikrą stabilumą ir tapo patraukliu tiesioginių užsienio investicijų objektu. Šalia to iki 2012 metų pabaigos tikimasi sumažinti infliaciją iki 4,5 procento ir kažkiek sustiprinti Turkijos lirą JAV dolerio ir euro atžvilgiu. Bendrasis nacionalinis produktas turi visas galimybes padidėti daugiau nei 20 proc. Demografinė situacija šalyje taip pat teikia vilčių, nes Turkijos gyventojų skaičius turi tendenciją didėti. Bet todėl padidės bendros pajamos vienam gyventojui.

2011 metų išvados: kiek buvo investuota į Turkiją?

Teigiamas 2011 metų rezultatas buvo investicijų į Turkiją apimtys, ypač į jos sostinę Stambulą  - 1,7 mlrd. Turkijos lirų. Nuo 2011 balandžio mėnesio bendras eksportas išaugo 26,5 procento, o importas taip pat viršijo ankstesnius rodiklius 40,2 procento:

- pajamos iš turizmo. 2011 metais šalies pajamos iš turizmo veiklos (36 milijonų turistų) sudarė apie 23 milijardus JAV dolerių, tai 10,6 procento daugiau negu 2010 metais. Palyginimui, piliečiai turintys Turkijos pilietybę, išvykę atostogauti į užsienį, išleido apie 5 mlrd. JAV dolerių. 2010 metais ši suma buvo 4,8 mlrd. JAV dolerių.

Turizmo sektoriaus pelningumas yra reikšmingas Turkijai, jis yra vienas stabilių ir pelningų Turkijos ekonomikos sudedamųjų dalių. Pastebėtas BVP deficitas iš dalies stabilizavosi šių pajamų dėka. Būtent todėl Turkijos vyriausybė teikia ypač didelį dėmesį turizmui ir nekilnojamojo turto investicijoms, kaip alternatyviam būdui išlaikyti šalyje stabilumą ir  plėtoti įvairias ekonomikos sritis bei gamybą.

- turistinis patrauklumas. Augantis šalies turistinis patrauklumas užsieniečiams, viena vertus, turi teigiamą poveikį ekonomikai, kita vertus - labai kenkia aplinkai. Dabar šalyje atsiveria galimybės  plėsti šią šaką ir susitelkti ties ekologiniu turizmu, medicininiu (gydomuoju), žiemos ir religiniu turizmu. Tokiu būdu šalis galės kontroliuoti ekologinę situaciją, imtis neatidėliotinų priemonių ir pasiūlyti turistams-užsieniečiams daugiau nei paplūdimio poilsį ir įžymių vietų lankymą.

- šiuo metu kurortinėse zonose susiklostė dvejopa situacija, kur, iš vienos pusės, stebimas turistų iš NVS šalių susitelkimas, o iš kitos – daug rečiau pasireiškia neigiamas požiūris į užsieniečius. Galbūt tai iššaukta išankstinio užsieniečių nusistatymo prieš turkus ir jų negerbimo. Juk iš tiesų - tai geri, atjaučiantys ir mandagūs žmonės, kurie laikosi savo įstatymų ir gerbia protėvius.

O rytietiškas svetingumas tapo aksioma – tam tikras išskirtinės pagarbos svečiui etalonas. Toliau nuo kurortinių zonų, turistų tarpe nepopuliariuose rajonuose, gyvena griežti ortodoksų musulmonai, kalbantys tik turkų kalba.

O štai didžiųjų miestų ir kurortinių vietovių gyventojai orientuoti į glaudesnį bendravimą su europiečiais. Pastaraisiais metais padaugėjo turkų, mokančių rusų kalbą. Nepaisant savo lėtumo, beveik nevikrumo, Turkijos senbuviai su nepažįstamais žmonėmis yra malonūs. Dėl vietos policijos gero vardo ir mentaliteto - vakare galima vaikščioti gatvėmis be baimės būti apiplėštiems.

Dauguma darbuotojų – vyrai, moterys užimtos namų ūkiu, šeima ir vaikų auklėjimu. Turkijos moterims nereiktų rodyti per didelio dėmesio, tuo labiau fotografuoti ar bandyti užkalbinti moterį su parandža.

Parduotuvėse kainos yra fiksuotos, bet vietos turgeliuose galima maloni tiek pardavėjui, tiek ir pirkėjui prekyba (galima derėtis).

Ekonomiką stabdantys veiksniai arba kas laukia turkų liros kurso?

Tarp veiksnių, stabdančių  Turkijos plėtrą, galima paminėti šiuos:

- sparčiai augantis turistų srautas,

- viešbučių, vilų statyba,

- aplinkos tarša ir ekologinės situacijos pablogėjimas.

Be to, per artimiausius kelerius metus Turkija stengsis atsisakyti energijos išteklių tiekimo, tačiau dėl šios priežasties kils finansiniai sunkumai, o ir naftos bei dujų atsargos yra labai mažos. Šalies vyriausybei teks pasikliauti besivystančiu žemės ūkiu, lengvosios pramonės produkcijos eksportu ir importu, taip pat didinti turizmo paslaugų rūšių skaičių.

2011 metų pabaigoje šalyje vykę žemės drebėjimai nepakenkė ekonomikai, tačiau tapo prielaida tam, kad reiks išleisti dideles sumas žemės drebėjimams atsparių būstų statybai ir kitam nekilnojamam turtui ir būsimų kataklizmų prognozavimo mechanizmų  rengimui.

Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu, kaip paaiškino Masterforex-V Akademijos  analitikai, užbaigė  trumpą  D2 lygio A/B 1.9222-1.7345 bangą, kuri yra potenciali apsisukimo banga.  1,7345 lygis – strateginis palaikymas (MF pilnavertis fraktalinis-zigzaginis apsisukimas - FZR).

MF „Tiesos momentas“:

- A, pilvavertis FZR ties 1,7345 žemyn, C d2, pagal klasikinę analizę - „galva ir pečiai“

- B, Elderio/MF Baskervilių šuo ankstesnio trendo kryptimi, reikalinga A banga, kertanti  MF pivotą 1.8985 + FZR.

Susiję straipsniai:

• A. Armonaitė: „Esame pasirengę stiprinti turizmo svarbą ekonomikai“
• „Palapinių magnatai“ pasirūpins būtiniausia įrangą jūsų išskirtiniams renginiams
• 7 keisčiausi mitai apie atostogas bei keliavimą
• Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
• Turkija – didžiausias finansų sistemos siaubas nuo 2008-ųjų krizės