Islandija

Kalbėdamas per televiziją prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas pripažino, kad didžioji dalis Islandijos piliečių priešinasi šiam įstatymui, nes nesupranta, kodėl eiliniai žmonės turėtų mokėti už banko nesėkmę. Prezidentas pareiškė, kad dabar įstatymo, numatančio kompensacijos mokėjimą, likimas bus sprendžiamas referendume.

Praėjusį birželį Islandija sudarė susitarimą su Didžiąja Britanija ir Olandija. Pagal šį susitarimą Islandija šioms šalims kaip kompensaciją turėjo išmokėti 3,8 mlrd. eurų. Taip būtų kompensuojami nuostoliai, kuriuos britų ir olandų piliečiai patyrė, kai bankas „Icesave“ po savo pirminės bendrovės „Landsbanki“ žlugimo nusprendė įšaldyti visas jų sąskaitas.

O. R. Grimssonas teigia, kad piliečiai nori patys nuspręsti, ar dera mokėti kompensaciją. Jis pridūrė, kad peticija, kuria prieštaraujama kompensacijos mokėjimui, jau susilaukė penktadalio gyventojų paramos.

Pagal susitarimą Islandija kompensaciją turi išmokėti per 15 metų. Turint omenyje, kad reikėtų mokėti ir palūkanas, kiekvienas Islandijos namų ūkis tam turėtų atseikėti po 45 tūkst. eurų.

Įtampa Islandijoje buvo itin išaugusi po to, kai britai, siekdami išsireikalauti pinigų, ėmėsi drastiškų priemonių ir net pritaikė antiterorizmo įstatymą tam, kad įšaldytų Islandijos turtą, laikomą Didžiojoje Britanijoje.

Dabar britai vėl svaidosi naujais grasinimais. Finansų sekretorius lordas Mynersas teigia, kad Islandija, jei nesumokės kompensacijos, bus išstumta iš tarptautinių finansinių institucijų ir galės nebesvajoti apie narystę ES.

Nepasitenkinimą reiškia ir Olandija, teigianti, kad Islandija privalo grąžinti santaupas jos piliečiams.

Susiję straipsniai:

• Darbas Islandijoje – svajonių išsipildymas?
• Pradedami skrydžiai iš Kauno į Reikjaviką
• Islandija sieks uždrausti komercinę banginių medžioklę
• Islandijos investicinis bankas uždaromas
• Kas vyksta po nacionalinės valiutos žlugimo Islandijoje