reklama

reklama

2009 02 17, 00:00
Kas vyksta po nacionalinės valiutos žlugimo Islandijoje
Image
Sxc.hu nuotr.
Jau beveik pusmetis, kai pasaulis prakalbo apie finansų ir ekonomikos krizę. Iš pradžių manyta, kad, nors ir patyrus recesiją, krizę pavyks ištverti visoms pasaulio šalims. Tačiau pirminės prognozės nepasitvirtino.

 

Pirmoji pasaulinės finansų krizės auka – Islandija. Ši nuostabios gamtos šalis bankrutavo. 2008-ųjų spalio 9 dieną Islandijos premjeras Geiras Haarde kreipėsi į tautą, pripažino valstybės bankroto faktą ir išreiškė viltį, kad susitelkę Islandijos žmonės įveiks šalį užklupusius sunkumus. Kas nutiko šaliai, turinčiai laimingiausius Europos gyventojus?

 

Valstybę sužlugdė vienas po kito kapituliavę trys didžiausi Islandijos bankai, vyriausybė buvo priversta juos nacionalizuoti. Islandijai atsidūrus ant bedugnės krašto, sustojo prekyba šalies valiuta, užsienio bankai atsisakė pirkti Islandijos kronas net mažiausiomis kainomis. Islandijos krona tapo menkaverčiais popierėliais.

 

Prabėgo daugiau nei keturi mėnesiai po Islandijos bankroto. Kas gi vyksta geizerių šalyje po nacionalinės valiutos žlugimo?

 

Islandiją šiuo metu gelbsti jos šiauriniai draugai: Norvegija, Švedija, Danija. Nemenkas paskolas taip pat yra suteikusios Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai. Milžinišką 4 milijardų dolerių paskolą Islandijai siūlė Rusija, tačiau derybos nutrūko.

 

Didžiausią paskolą Islandija gavo iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – 2,1 mlrd. JAV dolerių. Tai beveik pusė visų gautų paskolų sumos. Iš viso Islandija yra gavusi 4,8 mlrd. JAV dolerių paskolų, tačiau šalies vyriausybė planuoja skolintis dar daugiau. Manoma, kad Islandijos paskola gali išaugti iki 6 mlrd. JAV dolerių.

 

Nors Islandija ir gavo nemenką pinigų injekciją ekonomikos stabilizacijai bei atkūrimui, šalis sunkiai brenda iš ekonominio letargo.

 

Praėjusių metų lapkričio duomenimis, Islandijoje metinė infliacija siekė 17,1 procento, o metus valstybė baigė jau su 20,7 procentinio punkto infliacija. Šalyje labiausiai pabrango maisto produktai – net 30 proc., kilo gėrimų (alkoholinių ir nealkoholinių), tabako gaminių, transporto, namų apyvokos priemonių kainos.

 

Ledo ir ugnies saloje taip pat sparčiai kaip ir kainos didėja nedarbas. Nedarbo lygis šalyje 2007 metų gruodžio mėnesį buvo tik 0,8 procento, 2008 metų rudenį – 3,2 procento, o metų pabaigoje – jau 5,4 procento.

 

Prognozuojama, kad nedarbas didėti nenustos. Piešiamos niūrios prognozės: manoma, kad 2009 metų antrame ketvirtyje darbo neturės net 9–10 procentų islandų. Tokie nedarbo rodikliai – aukščiausi per paskutiniuosius 40 metų.

 

Ekspertai taip pat teigia, kad per šių metų pirmąjį pusmetį iš Islandijos gali emigruoti nuo 5 iki 7 tūkstančių islandų. Iš viso valstybėje gyvena 320 tūkst. žmonių, taigi tie 5–7 tūkstančiai sudarytų 1,6–2,2 proc. šalies gyventojų.

 

Tai būtų nemenkas praradimas tokiai mažai ir sėsliai šaliai, nes per pastaruosius kelerius metus salą kasmet palikdavo iki 400 žmonių – tai tik 0,125 procento gyventojų. Islandiją planuoja palikti ir didžiuma uždarbiaujančių imigrantų. Logika paprasta – darbo trūksta vietiniams gyventojams, o uždarbiaujančiam svečiui – beveik visai nėra.

 

Tiksliausiai Islandijoje vykstančias ekonomines permainas gali nusakyti bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis. Islandija iki 2008 metų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių. 2007 m. ji pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta iš turtingiausių pasaulio valstybių.

 

Tais pačiais 2007 metais šalies bendrasis vidaus produktas augo 2,6 proc. (pagal BVP augimą Islandija užėmė 171 vietą pasaulyje.) 2008 m. Islandijos BVP buvo apie 20 mlrd. JAV dolerių, o BVP augimas siekė 1,6 procentinio punkto (191 vieta).

 

Šių metų Islandijos BVP patirs skaudų nuosmukį. Planuojama, kad 2009 metais BVP mažės 9,6 procento. Šalies BVP kris pirmą kartą nuo 1992 metų, kai buvo užfiksuotas 3,3 proc. nuosmukis. Verta paminėti ir tai, kad Islandija – pirmoji išsivysčiusi Europos valstybė, kuriai TVF suteikė paskolą nuo 1976 metų.

 

O kokios pačių islandų nuotaikos? Tik pasklidus gandams, kad Islandija bankrutavo, sostinėje Reikjavike įvyko mitingas. Susirinkę gyventojai labiau nei pasipiktinimą reiškė solidarumą, paramą vyriausybei ir vienas kitam.

 

Tačiau prabėgus porai mėnesių Reikjavike susirinkę į demonstraciją, surengtą Nepriklausomybės šventės proga, Islandijos piliečiai kartu išreiškė ir požiūrį į Centrinio banko politiką. Demonstracijų dalyviai susirinko šalia svarbiausios valstybės finansinės institucijos pastato, apmėtė jį kiaušiniais, ant sienų purškė iš flakonėlių aerozolinius dažus. Demonstracija pasiekė apogėjų, kai keli šimtai islandų bandė įsiveržti į Centrinio banko būstinę, tačiau jiems kelią užkirto policija.

 

Taip pat dideli neramumai Islandijoje įvyko sausio 20 dieną. Po daugybės taikių mitingų islandai suorganizavo susirėmimais virtusį protestą. Per jį įvyko keletas minios susirėmimų su policijos pareigūnais, saugančiais parlamentą, panaudotos ašarinės dujos ir kitos priemonės.

 

Aktyvus mitingas pasikartojo ir sausio 22 dieną. Įniršusi minia kiaušiniais ir skardinėmis apmėtė Islandijos ministro pirmininko limuziną, per riaušes buvo pralietas kraujas...

 

Pagrindiniai šių protestų tikslai: pasiekti, kad atsistatydintų vyriausybė ir būtų surengti priešlaikiniai parlamento rinkimai, taip pat surasti kaltuosius, kurie sukėlė bankų krizę. Praėjus šešioms dienoms po nesibaigiančių mitingų Islandijos vyriausybė išgirdo tautiečių reikalavimus.

 

2009 m. sausio 26 d. šalies ministras pirmininkas G. Haarde pranešė, kad Islandijos vyriausybė atsistatydina. Premjero postas laisvas buvo neilgai: jau vasario 1 dieną Islandijos politinės partijos susitarė, kad šis postas atitenka 66 metų Johannai Sigurdardottir.

 

Tai pirmoji moteris Islandijos istorijoje, kuriai pavyko tapti šalies premjere. Naujoji Islandijos vyriausybės vadovė ėmėsi ryžtingų veiksmų: tik pradėjus dirbti ji pareikalavo, kad atsistatydintų Islandijos centrinio banko vadovybė, taip pat ministrė pirmininkė išreiškė norą įstoti į Europos Sąjungą ir įsivesti eurą.

 

Nors islandai ir ramūs šiauriečiai, jiems svarbu, kas dedasi jų valstybėje... Ekonomikos ir politikos apžvalgininkai teigia, kad gamtos išteklių ir kvalifikuotos darbo jėgos nestokojanti Islandija anksčiau ar vėliau vis tiek atsities.

Į viršų



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar šią vasarą atostogavote?
 
Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama