Lina Smaidrytė   
2007 06 24, 12:38
Joninės: tradicijų puoselėjimas ar alaus šventė? (komentaras)

Image
Joninės
Ilgiausią vasaros naktį žiedais vainikuotomis dainomis nuskambėjo Joninės. Senovėje per šią ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį sužaliuodavo žolynai ir vidurnaktį pražysdavo mistinis paparčio žiedas, burdavosi merginos, buvo pagerbiami Jonai ir Janinos. Bet laikui bėgant tradicinė šventė pamažu įgavo ir dar vieną, komercinį atspalvį...

 

Joninės savo populiarumu tikriausiai nusileidžia tik Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, todėl nenuostabu, kad susilaukia ir didelio verslininkų dėmesio. Sunku būtų surasti kitą šventę per kurią minios žmonių renkasi į rengiamas šventes gamtoje.

 

Joninės – klestėjimo metas didžiosioms alaus darykloms. Ne ką mažesnio populiarumo susilaukia ir kaimo turizmo sodybos, bei įvairūs prekybininkai užplūstantys masines šventės vietas.

 

Valstybine švente Joninės paskelbtos vos prie keletą metų, būtent privačių verslo kompanijų iniciatyva. Viena didžiausių Lietuvos alaus daryklų „Utenos alus“ ir TV3 inicijavo akciją „Laisvę Joninėms“. Prie jos buvo prisidėjęs ne vienas tautietis norintis turėti dar vieną šventinę nedarbo diena.

 

Būtent šio verslo atstovai ir gauna daugiausia naudos iš laisvų Joninių. Ko gero nesurastumėte kitos tokios šventės per kurią būtų suvartojama tiek alaus. Tuo tarpu televizija visuomet švenčių metu siekia prikaustyti žiūrovą prie ekrano. Šioms Joninėms netgi nufilmuota speciali „Joninių žiedo pasaka“. Tad po truputi senosios Joninių tradicijos pakeičiamos naujomis.

 

Nenuostabu, kad miestuose Joninių šventimas tapo masiniu renginiu, kuris sutraukia daug žmonių ir prekybininkų. Dabartinių Joninių nuolatiniu palydovu tampa alkoholis.

 

Policijos atstovė spaudai Danutė Daugnoravičiūtė teigė, kad Joninės policijos darbuotojams įprastai būna padidinto patruliavimo diena, nusikaltimų šventėse nebūna daugiau nei įprastomis dienomis, tačiau dėl girtavimo padaugėja chuliganizmo atvejų.

 

Ne visiems patinka masiniai Joninių renginiai. Kai kurie žmonės renkasi pagonišką Rasos šventę. Ją atkuriant remtasi etnografiniais šaltiniais, atsisakyta alkoholio vartojimo, Čia nėra jokių koncertų, nes šventės rengėjai įsitikinę, kad šiai šventei žiūrovų nereikia, joje turi dalyvauti visi.

 

„Mes dar sovietmečiu savotiškai atgaivinome seniausią šventės formą, taip kaip ją supratome. Tai darėme, nes Joninės virto masinio girtavimo švente. Dabar – vėl tos pačios bėdos, tik dabar šią šventę į savo rankas paėmė alaus daryklos. Pavyzdžiui, prieš pora metų nuvažiavus į Rambyną, pradžioje vyko koncertas, o vėliau žmonės buvo pakviesti į šventės vietą.

 

Ten buvo pristatyta daugybė alaus paviljonų ir prasidėjo masinis gėrimas. Per garsiakalbius grojo popsas – tai neturi nieko bendro su tikrąja Joninių švente. Joninės išsigimsta ir virsta į alaus šventę”, – kalbėjo vienas Rasos šventės atkūrimo iniciatorių Jonas Jaunius Trinkūnas.

 

Beje, ateinantys metai yra paskelbti blaivybės metais, tad gal verta pradėti jau nuo šių Joninių?

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: