VersloSavaite.lt nuotr.

„Planuojama, kad Estija taps pirmąją šalimi, kuri įvykdys Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ tikslus“, – trečiadienį vykusiame Energetikos forume pažymėjo Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos, Energetikos departamento vadovas Timo Tatar.

Pasak T. Tatar, Estija jau dabar galėtų pasiekti šiuos tikslus ir net juos viršyti, tačiau dabartinėje situacijoje, tai per brangiai kainuotų vartotojams.

Energetikos forumo pranešėjų teigimu, Lietuvos atsinaujinančių šaltinių potencialas šiuo metu nėra iki galo atskleistas. „Biomasės Lietuvoje tikrai yra labai daug – jos išgaunama daugiau nei 2 mln. tonų kasmet.

Šilumos gamyboje atsinaujinantys šaltiniai kol kas sudaro 27 proc., bet ši dalis galėtų siekti 70 proc. Biokuras yra tris kartus pigesnis už gamtinės dujas, o investicijos, reikalingos atsinaujinančių šaltinių vystymui, nėra tokios didelės kaip neretai jas bandoma pristatyti“, – teigė Lietuvos biomasės Energetikos Asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas.

Pasak Estijos prekybos rūmų valdybos pirmininko Roberto Juodkos, regioninė patirtis įrodo, kad atsinaujinantys energijos ištekliai yra stipri, reali ir ekonomiškai pagrįsta alternatyva tradiciniams energijos šaltiniams. Švedijoje net iki 69 proc. visos suvartojamas elektros energijos ir šilumos išgaunama būtent iš atsinaujinančių šaltinių.

Susiję straipsniai:

• Giga: karas Ukrainoje nuspaudė Lietuvos energetikos perkrovimo mygtuką
• Ar pirksime centus iš Estijos?
• Ryškiausios tendencijos atsinaujinančioje energetikoje: apie ką kalba pasaulis?
• Vidurinioji klasė Lietuvoje ir Estijoje, ko daugiau – skirtumų ar panašumų?
• 10 svarbiausių įvykių, kurie keitė Lietuvos energetikos veidą