reklama

reklama

Karolis Indrulėnas, „Danske Bank“ vyresnysis dileris   
2017 01 17, 11:04
Visas dėmesys į „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją.

 

Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų. Kurios iš jų turėtume laukti toliau?

 

Kortas gali sumaišyti teismas

reklama

 

Pastarieji Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės T. May pasisakymai spaudoje leidžia manyti, jog antradienį įvyksiančiame specialiame jos pranešime apie „Brexit“ bus pabrėžta, jog galimybė tvarkytis su imigracijos klausimais šalies viduje yra kur kas svarbesnė nei buvimas vieningoje ES rinkoje ar muitų sąjungoje.

 

Vis griežtėjant Jungtinės Karalystės komunikacijai su ES, vis ryškėjant jos pasiryžimui palikti Bendriją ir nesitaikstyti su ES politikų grasinimais imtis atsakomųjų veiksmų, atitinkamai reaguoja ir finansų rinkos. Atsinaujinus kalboms apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą, nuo gruodžio vidurio svaras sterlingų euro atžvilgiu atpigo 5 proc. Vien pirmadienį, atsidarius rinkoms, svaras iškart smuktelėjo 1,5 proc. Ne kokius rezultatus svaras sterlingų demonstruoja ir JAV dolerio atžvilgiu – nuo birželį vykusio referendumo svaro kursas yra nukritęs maždaug 20 proc., iki tokių žemumų, kokios paskutinį kartą buvo matytos 1985-aisiais.

 

Tiesa, visas T. May kortas dar gali sumaišyti Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas, kuris turi atsakyti į klausimą, ar šalies vyriausybei reikia parlamento pritarimo norint aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, ar ne. Sprendimą, jog vyriausybei būtinas parlamento pritarimas jau buvo priėmęs Anglijos Aukštasis teisingumo teismas, tačiau jis suteikė galimybę apeliacijai, kuria ir buvo pasinaudota. Nors kol kas labai rimtai netikima, kad parlamentas galėtų nepritarti „Brexit“ (jo nariai norės būti išrinkti ir kitąkart), neskubėkime daryti išvadų per anksti, kad netektų perbraižyti prognozių kaip „Brexit“ referendumo ir JAV prezidento rinkimų atveju.

 

Atėjo laikas vykdyti pažadus

 

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu „The Times“, pareiškė, kad Jungtinė Karalystė po referendume priimto sprendimo „Brexit“ laikosi puikiai ir ėmėsi spekuliuoti apie galimą prekybos susitarimą. Tačiau finansų rinkos negalėjo taip pat įvertinti jo pirmosios spaudos konferencijos po prezidento rinkimų – vienas labiausiai praėjusią savaitę lauktų įvykių tapo didžiausiu nusivylimu.

 

Po ankstesnių D. Trumpo pasisakymų apie mokestines reformas, ekonomikos skatinimą bei bankų priežiūros švelninimą, rinkos dalyviai tikėjosi, kad būtent per spaudos konferenciją sužinos daugiau konkrečių detalių apie naujai sudaryto kabineto planus. Akcijų indeksai kartu su JAV doleriu, vedami šių lūkesčių, ypatingai sustiprėjo.

 

Tačiau spaudos konferencijos metu paaiškėjo, jog D. Trumpo pagrindinis dėmesys yra visai ne ten, kur buvo tikimasi. Pasirodo, kad pirmas jo darbas yra pakeisti Baracko Obamos pasirašytą sveikatos priežiūros įstatymą. Nors tai nėra bloga naujiena, rinkų dalyviai tokį prioritetų paskirstymą suprato kaip mažesnį dėmesį ekonomikos ir finansų temoms, nei buvo laukta.

 

Todėl po spaudos konferencijos JAV akcijų indeksai iškart krito daugiau nei 1 proc., o JAV doleris, euro atžvilgiu, susilpnėjo apie 2 proc. Tiesa, tokia korekcija ilgai nesilaikė – rinkos dalyviai lėtai grįžo prie nuomonės, jog vis dar turi per mažai informacijos apie naujojo kabineto planus bei jų įgyvendinimo terminus.

 

Pirmasis ECB susitikimas šiais metais

 

Dar vienas laukiamas šios savaitės įvykis – ketvirtadienį suplanuotas pirmasis šiais metais Europos Centrinio Banko (ECB) susitikimas. Tačiau sprendimų, nulemsiančių didelius pokyčius, nesitikima. Nepaisant to, jog gruodį infliacija pasiekė trejų metų aukštumas – 1,1 proc., ECB prezidentas Mario Draghi tikriausiai nesureikšmins šio fakto ir suvers kaltę padidėjusioms naftos produktų kainoms, kurios jau ir taip buvo įtrauktos į prognozes. Tuo pačiu metu bazinė infliacija buvo 0,9 proc. ir, remiantis ECB prognozėmis, kitąmet turėtų vidutiniškai laikytis ties 1,1 proc. riba.

 

Rinkos dalyviai iš ECB taip pat lauks užuominų apie dabar vykdomos monetarinio skatinimo programos mažinimą ar net pabaigą. Tačiau, turint galvoje, jog ši programa vos prieš mėnesį buvo pratęsta dar devyniems, vargu, ar galima tikėtis, jog ECB imsis pokyčių taip greitai. Kol kas apklausos rodo, jog artimiausias laikas, kuomet ECB gali paskelbti apie kitus didelius pokyčius, yra ne anksčiau nei rugsėjį.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama