Foto

Visgi, Lietuvos verslo sektoriuje sveikatos draudimas yra kiek mažiau populiarus, nors, ekspertų iš draudimo brokerių bendrovės „M Insurance“ ir jų partnerių teigimu, verslas į draudimą žvalgosi vis dažniau, o produktų pasiūla auga itin sparčiai.

Šiuo metu daugelis įmonių skundžiasi kvalifikuotų specialistų trūkumu: Lietuvos užimtumo tarnybos statistika rodo, kad susidariusi situacija pasiekė kritinį lygį. Viena iš pastebėtų problemų, kad šiais laikais darbuotojų patenkinti vien solidžiais atlyginimais nebeįmanoma ir įmonėms tenka ieškoti papildomų paskatų.

COVID-19 pandemijai prasidėjus, darbuotojai ėmėsi vis dažniau žvalgytis į bendroves, siūlančias ne tik didelį biurą su stalo futbolu ar žaidimų konsolėmis, bet ir papildomą sveikatos draudimą. „M Insurance“ duomenimis, sudarytų papildomo sveikatos draudimo sutarčių kiekis vien per 10 šių metų mėnesių išaugo 28 proc.

Draudimo brokerių bendrovės vadovas Rytis Kriūnas tam mato nemažai priežasčių: „Į tokius sveikatos draudimo paketus dažniausiai įeina galimybė pasinaudoti odontologijos ar sveikatingumo paslaugomis, pasitikrinti akis, įsigyti akinius, gauti psichologo konsultaciją ar tiesiog atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą.

Papildomas sveikatos draudimas veikia ne tik kaip motyvacinė priemonė pasirenkant darbdavį, bet ir apskritai paskatinimas darbuotojams rūpintis savo sveikata. Tai padidina ne tik darbuotojų norą būti su įmone, bet ir jų produktyvumą. Lietuvoje gyvename vis geriau, todėl nenuostabu, kad vis daugiau gyventojų nori kiek daugiau nei nemokamų sveikatos paslaugų, kurias siūlo valstybinės institucijos.“

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• „Swedbank“ teiks privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą
• Paspirtukų ir žoliapjovių draudimas: nuo ko tiksliai apdraus ir kam jis bus reikalingas?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks