Taupo

Kompanijos „Macroscope“ atliekamas jaunimo įpročių monitoringas rodo, kad jaunimas pradėjo aktyviau ieškoti nemokamų ar pigesnių pramogų, daugiau laisvo laiko ėmė leisti namuose.

73 procentai apklaustų jaunų žmonių nuo 15 iki 26 metų amžiaus pripažino, kad juos paveikė sunkmetis ir vos 7 proc. tikino to nepajutę. Ekonomikos recesijos poveikį geriausia atspindi laisvalaikio įpročių pokyčiai. Daugiau nei pusė – 56 proc. respondentų – teigia, kad rečiau renkasi mokamas pramogas, o pigesnių būdų praleisti laisvalaikį ieško 46 proc. Dėl šių priežasčių jaunimas daugiau laiko būna namuose – tą nurodė 54 proc.

Daugelį įprastų jaunimo laisvalaikio praleidimo būdų tyrimo dalyviai renkasi rečiau: ne taip dažnai kaip prieš ekonomikos krizę lankosi kavinėse (62 proc.), rečiau užsuka į kino teatrus (48 proc.). Taip pat mažiau pinigų išleidžia rūbams, juos pirkdami rečiau (57 proc.) arba ieškodami pigesnių pasiūlymų (40 proc.).

„Įdomiausia stebėti, kaip respondentai nejučia pasidalina į dvi grupes – optimistų ir pesimistų. Vieni kalba apie tai, ką krizė jiems suteikė, pabrėždami galimybę daugiau laiko praleisti su šeima, intymioje aplinkoje, o kiti – ką iš jų atėmė, akcentuodami pinigų stoką kinui, kavinėms ir kitoms pramogoms. Taigi, kaip jaučiamės sunkiais laikais priklauso tik nuo mūsų pačių vidinės savijautos ir požiūrio”, - sako tyrimą atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, marketingo specialistams nederėtų numoti ranka į mažiau vartojančią tikslinę grupę, nes tai laikina. „Laimės tie prekės ženklai, kurie bus kantrūs ir ugdys jaunimą, suteikdami pigesnių ar net nemokamų pramogų, kol ateis geresni laikai. Vartotojo preferencijos lakios, tačiau atmintį jis taip pat turi neprastą”, – mano R.Lazdin.

Vienas iš nedaugelio jaunimo įpročių, kuriuos menkai paveikė recesija, yra kelionės automobiliu – tik dešimtadalis apklaustųjų teigė, kad ėmė rečiau juo naudotis.

Tyrimo metu jaunimo taip pat teirautasi apie jų informacijos vartojimo įpročius. Paaiškėjo, kad kasdienines naujienas respondentai daugiausia sužino iš interneto naujienų portalų, kurie pagal kasdieninį vartojimą lenkia televiziją bei radiją. Kasdien apsilankantys tokiuose portaluose teigė 8 iš 10-ies apklaustųjų, tuo tarpu televizorių įsijungia 5, radiją – 4 iš 10-ies. Laikraščius kasdien skaitė tik kas penktas.

Įdomu tai, kad daugiau nei dešimtadalis respondentų nurodė, jog internete praleidžia daugiau nei trečdalį paros – 9 ir daugiau valandų. Visgi didžioji dalis – 52 proc. – tam per dieną vidutiniškai skiria nuo 1 iki 5 val.

Jaunimo įpročių monitoringo grupę sudaro daugiau nei 700-ai 16-26 metų amžiaus jaunuolių. Monitoringas atliekamas kas pusę metų, paskutinis matavimas atliktas 2010 m. gegužės mėnesį. Duomenys renkami CAWI metodu. Tyrimą atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.

Susiję straipsniai:

• Tyrimas: lietuvių verslumas po truputį atsigauna
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Tyrimas: kas dešimtas gyventojas nežino, kas yra indėlis
• Tyrimas: gyventojų poreikius patenkintų apie 900 eurų siekianti pensija
• Tyrimas: per artimiausius 1-3 metus Baltijos šalyse sumažės jaunų įmonių