Sxc.hu nuotr.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, tradiciškai sausio pabaiga ir vasario pradžia pasižymi tokių pranešimų antplūdžiu, o kiekvienas naujas slidinėjimo sezonas – didesnėmis slidininkų žalomis. Šiemet vidutinė žala išaugo 15 proc. ir siekia beveik 3 tūkst. litų.

Pasak Audriaus Pilčico, UADB „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus, remiantis bendrovės statistika, slidinėdami dažniausiai nelaimingus atsitikimus patiria jaunesni nei 30 metų amžiaus vyrai.

„Daugiausia pranešimų sulaukiame iš Slovakijos, Austrijos ir Italijos. Pastarosiose dvejose šalyse ir Prancūzijoje patiriamos žalos didžiausios, nes jose gydymo paslaugos ir specialių pagalbos priemonių, pavyzdžiui, sužaloto slidininko transportavimas į ligonę sraigtasparniu, kainuoja brangiausiai“, – pasakoja A. Pilčicas.

Jo teigimu, žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo išmokėta 54 tūkst. litų, kuomet į Italiją išvykusi slidinėti mergina, siekdama išvengti kliūties, išsinarino kelio sąnarį ir susilaužė blauzdikaulį.

Kadangi vietinė gydymo įstaiga neturėjo galimybių suteikti reikalingą pagalbą, pacientė buvo pervežta į artimiausią gydymo įstaigą, esančią kaimyninėje valstybėje – Šveicarijoje. Ten atlikus operaciją, pacientė lėktuvu, išpirkus papildomą vietą, buvo parskraidinta į tėvynę.

Pasak A. Pilčico, vykstantiems į Europos Sąjungos šalis ypač pravarti yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), kurią Valstybinė ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išduoda nemokamai.

„ESDK garantuoja, kad atsitikus nelaimei ar susirgus, būtinoji pagalba valstybinėse gydymo įstaigose bus suteikta nemokamai. Tačiau kiekvienoje šalyje būtinoji pagalba apibrėžiama skirtingai, todėl tam tikros paslaugos ar jų dalis yra nekompensuojamos.

Pavyzdžiui, daugelyje valstybių būtinoji pagalba neapima gelbėjimo išlaidų, niekada nekompensuojamas asmens pargabenimas į Lietuvą. Tokiais atvejais susirgusiam ar susižalojusiam keliautojui, neturint savanoriško sveikatos draudimo, tektų išlaidas padengti iš savo kišenės.

Taigi, prieš išvykstant rekomenduojama įsigilinti, kas yra apibrėžiama kaip būtinoji pagalba šalyje, kurią ketinama aplankyti, ir įvertinti, ar nėra reikalinga papildoma kelionių draudimo apsauga“, – pastebi A. Pilčicas.

Siekiant, kad atostogų neapkartintų traumos, svarbu ne tik paisyti Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklių, pasirūpinti tinkama apranga bei saugiu inventoriumi, bet ir imtis papildomų apsaugos priemonių – naudoti kelių, stuburo apsaugas, šalmus dėtis rekomenduojama ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Susiję straipsniai:

• Ką svarbu žinoti nušalus?
• Draudikai skaičiuoja slidininkams išmokėtus tūkstančius už traumas
• Poliarinis ledas tirpsta vis sparčiau
• Daugiausia traumų slidininkai patiria Italijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje
• Krito slidinėjimo centrų populiarumas