J. Petronio nuotr.

Savivaldybė buvo skolinga keliems šimtams savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstybinių įmonių, poliklinikų, visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų bei kitų juridinių asmenų.

„2009 metų pradžioje radome beveik 767 mln. litų skolų „kraitį“, buvome priversti taupyti lėšas, stabdyti arba atidėti svarbius sostinėje pradėtus projektus, ieškant pigesnių sprendimų skelbti naujus konkursus. Kad nebūtų užkrauta papildoma mokestinė našta vilniečiams, įsiskolinimus buvo stengtasi padengti neimant paskolų iš bankų“, – sako Vilniaus meras Vilius Navickas.

Be įvairių taupymo priemonių, kurių buvo imtasi skoloms suvaldyti, situaciją pagerino 2010-aisiais žymiai suaktyvėjęs Savivaldybės turto privatizavimas, iš kurio gauta įplaukų į Privatizavimo fondą. Be to, lėšų skoloms padengti buvo numatyta ir 2010 m. biudžete.

Dideli Savivaldybės įsiskolinimai susidarė dėl negautų į biudžetą pajamų ir prieš porą metų beveik visiškai sustojusio Savivaldybės turto privatizavimo, taip pat dėl tuometinės miesto valdžios populistinių, neatsakingų sprendimų ir pažadų, neskaidrių viešųjų pirkimų.

Susiję straipsniai:

• Paskolos išmokėjimas: kada ir kaip grąžinti anksčiau, o kada to daryti neapsimoka?
• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• SEB: skolinimas išliko stabilus, daugėjo atsiskaitymų e. kanalais
• Smulkios įmonės rudenį tikisi pardavimo pajamų augimo
• Tyrimas: lietuviai dažniau skolintųsi sveikatos, latviai – mokslo reikmėms