Kiekvienais metais norinčiųjų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gretos auga. Šalyje yra pakankamai daug mokymo įstaigų, todėl studentai gali nevaržomai rinktis patinkantį universitetą ir norimą studijų programą. Deja, ne vienam baigusiam „krimsti“ mokslus tenka susidurti su bedarbyste. Viena iš išeičių – persikvalifikuoti ir dirbti pagal kitą specialybę.

Populiariausi – socialiniai mokslai

Pasižiūrėjus į praėjusių trejų metų stojamųjų egzaminų statistiką, galima įžvelgti tendenciją, jog populiariąja mokslų sritimi ir toliau išlieka socialiniai mokslai. Dažniausiai studentai pirmenybę teikia ekonomikai, vadybai ir teisei. Deja, šiandienos laikraščiuose darbo pasiūlymų daugiau rastų tie, kas turi vadybos arba informacinių technologijų išsilavinimą.

„Socialinių mokslų sritis jau seniai tapo populiariausia, todėl į ją pretenduoja virš 60 procentų visų stojančiųjų“, - teigė Vilniaus universiteto priėmimo skyriaus vedėjas dr. Aloyzas Požėra.

Pastaraisiais metais studentai ypač noriai renkasi šias specialybes: ekonomiką, teisę, vadybą, psichologiją, politikos mokslus. Vilniaus universitete studijuoti panorę kandidatai jau kelis metus iš eilės pirmenybę teikia ekonomikai. Šią specialybę baigusiems absolventams pernelyg netenka „laužyti“ galvos mąstant, kur įsidarbinti. Tiems, kurie vis dėlto liko ant „ledo“, šiokia tokia paguoda gali tapti Vilniaus darbo birža, šiuo metu siūlanti per 200 darbo vietų ekonomikos srityje.

Darbo pasiūlymai – ne visiems

Vis dėlto sostinės darbo biržoje išsigelbėjimą rastų anaiptol ne visi panorėjusieji, mat daugiausia darbo pasiūlymų sulauktų Vadybos studijų absolventai: šiuo metu jiems yra apie 450 laisvų darbo vietų. Tiesa, ne visi šie darbai išties glaudžiai susiję su vadyba.

Teisės ir psichologijos specialistai, kreipdamiesi į darbo biržą, turėtų gerokai pakonkuruoti, mat jiems skirtų darbo vietų tėra po aštuonias. Paradoksalu, tačiau ypatingo populiarumo ir netgi savotiško prestižo sulaukusį politikos mokslų išsilavinimą įgijęs jaunuolis, pravėręs darbo biržos duris, išvis nesulauktų jokio atsako, nes tokios profesijos atstovams čia nėra nė vieno bent kiek viliojančio pasiūlymo.

Nors absolventų, baigusių mokslus aukštosiose mokyklose skaičius kasmet auga, į darbo biržas studentų kreipiasi nedaug: Vilniaus darbo biržoje iš visų šiuo metu užsiregistravusiųjų, tik 0,4 proc. sudaro jaunimas.

„Studentai susiranda darbą patys. Pasiūlymus jie randa laikraščiuose, internetiniuose puslapiuose. Lietuvos darbo biržos internetinis puslapis suteikia galimybę jau trečiakursiams pateikti informaciją apie save ir tikėtis darbo pasiūlymų“, - pasakojo Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Katinienė.

Absolventų sparčiai daugėja

Praėjusieji mokslo metai akivaizdžiai parodė, kad universitetuose ir kolegijose siekti aukštojo mokslo labiau linkusios merginos.

„Merginos aktyviau nei vaikinai siekė mokslo visose studijų pakopose. Praėjusiais ir šiais metais jų buvo 60 procentų, o vaikinų kol kas mažiau – apie 40 procentų.“, – pasakojo Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovė Birutė Stolytė.

Pernai metais aukštosios mokyklos iš viso parengė 43 tūkstančius specialistų. Tai 5 tūkstančiais arba 1 procentu daugiau negu 2006-aisiais. Kolegijose aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą įgijo beveik 12 tūkstančių jaunuolių. Universitetai taipogi pasistūmėjo į viršų ir, palyginus su praėjusiais metais, paruošė per pustrečio karto daugiau specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą.

Į viršų