Andželika Lukaitė, lrt.lt   
2009 03 24, 09:45
Pardavėjų žaidimai nuolaidomis gresia vartojimo duobėmis

Image
Verslosavaite.lt nuotr.
Prekybos centrų atstovai tikina, kad įspūdingos, net iki beveik pusės prekės kainos siekiančios nuolaidos taikomos tik tam, kad sunkmečiu pavyktų išlaikyti ir taip praretėjusias klientų gretas, o pelno tokiu būdu neuždirbama.

 

Tuo metu lrt.lt kalbinti ekonomistai prekybininkų kalbomis netiki ir perspėja apie jiems gresiantį pavojų įkliūti į vartojimo duobes.

 

reklama

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, vargu ar laikinai dirbtinai pakeltą prekybos apyvartą pavyks išlaikyti ilgą laiką.

 

„Nereikia apsigaudinėti, kad laikinai pakėlus prekybos apyvartą, galėtų būti pasiekta ilgalaikė tendencija. Kaip tik p

o tokių masinių išpardavimų po to keletą savaičių gali stoti visiškas štilis, o vartojimo duobė gali būti labai gili.

 

Žmonės nusiperka tai, kas jiems yra reikalinga, nusiperka ta kaina, kuria jie nori nusipirkti ir po to sprendimą pirkti atideda neribotam laikui, ypač jeigu pirko ne maisto produktus, kurie būtini kiekvieną dieną, o tokias prekes, kurių pirkimą galima atidėlioti“, – teigia ekonomistas.

 

Tačiau prekybos centrų atstovai neigiamų padarinių nesibaimina ir sunkmečiu sulėtėjusią apyvartą gerinti bando esą nepelningomis, bet nuolatinį klientą padedančiomis išsaugoti priemonėmis.

 

Pasak „Maxima LT“ atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, tokių akcijų, kaip prieš keletą dienų vykusi sostinės prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančioje „Hyper Maxima“   parduotuvėje (naktį pramoninės prekės pardavinėtos su 40 proc. nuolaida – lrt.lt) priežastis – siekis paskatinti vartojimą.

 

R. Saulytė pripažįsta, kad po tokių akcijų mažesni pardavimai fiksuojami netgi iki pusmečio.

 

„Mes atsisakome savo pelno – visos šitos akcijos daromos mūsų pelno sąskaita“, – aiškina ji.

 

„Tiesiog dabar mes esame priversti griebtis tokių metodų vien tam, kad paskatintumėme vartojimą, kuris gerokai kritęs tiek maisto sektoriuje, o dar labiau – pramoninių prekių sektoriuje. Kai kurių kategorijų prekių pardavimai yra net kelis kartus mažesni, nei buvo praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

 

Be to, niekam ne paslaptis, kad dalis tautiečių važiuoja pigesnių prekių į Lenkiją“, – sakė R. Saulytė.

 

„Maxima LT“ atstovei antrino ir maisto prekių parduotuvių tinklo „Norfa“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis. Pasak jo „prekybos centrai tikrai nedarytų akcijų, jeigu jos nebūtų reikalingos“.

 

„Esmė ta, netgi jeigu ir išeitų tas minusas, tai reikia manyti, kad jis būtų mažesnis negu kad nedarant akcijų. Šiaip ar taip, akcijos yra reikalingos, nes pritraukia pirkėjų. Lietuva išgyvena ekonominį nuosmukį, žmonės labai stipriai reaguoja į kainas. Jie įdėmiai stebi, kada vyksta akcijos, kada – nevyksta“, – teigė D. Ryliškis.

 

Prekybos centrai savęs nenuskriaudžia

 

Tuo metu „DnB NORD“ banko vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis mano, kad didieji prekybos centrai pirkėjų neviliotų didelėmis nuolaidomis, jei dėl jų iš tikrųjų tektų patirti nuostolių.

 

„Didieji prekybos tinklai vykdo labai apgalvotas kampanijas ir, aš manau, kad jie visus šio sprendimo pliusus ir minusus tikrai apsvarstę“, – teigia R. Rudzkis.

 

Anot jo, įvairios akcijos vilioja žmones įsigyti ne pirmo būtinumo daiktų, o prekybos centrams padeda atsikratyti nepopuliarių prekių

 

„Šiuo metu be tokių tikrai stiprių stimuliavimo priemonių suaktyvinti pirkėją yra labai sunku. Nereikia galvoti, kad jie čia kažkokius didelius pelnus uždirbs, bet sau padėtį palengvins. Sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir tikrai ne pirmo būtinumo prekių pirkimus dažnai nukelia vėlesniam laikotarpiui, o informacija, kad tam tikros prekės kainuos ar 40, ar 50 proc. pigiau, dažnai priverčia pakeisti  sprendimą.

 

Antra, prekybininkai tokiu būdu sugeba realizuoti ne pačias populiariausias prekes, kurių šiaip jau gal ir išvis nepavyktų parduoti, pavyzdžiui, kokias radijo elektronikos prekes, televizorius, kompiuterius ir panašiai. Jeigu televizorius užsiguli lentynoje pusę metų ir ilgiau, jis morališkai pasensta ir tada jau reikia verstis per galvą, kad tokią prekę parduotum“, – pasakojo R. Rudzkis.

 

Anot jo, netgi priėmus sprendimą kai kurias prekes parduoti su nuostoliu, prekybos tinklai vis dėlto iš tokių akcijų išlošia, o sunkmečio sąlygomis tokios akcijos pasiteisina.

 

Ekonomisto R. Lazutkos nuomone, „prekės, kurias buvo gaila atiduoti taikant 40 proc. nuolaidą, iš tikrųjų galėjo būti nuneštos nuo prekystalio akcijos dienai ir dabar vėl grąžintos“.

 

„Manau, buvo apskaičiuota ir nuolaida pritaikyta toms prekėms, kurios iki tol gulėjo parduotuvėje, nesulaukdamos pirkėjų dėmesio. Juk jų laikymas kainuoja, o ateitis visai neapibrėžta...

 

Kai žmonės ateina vieno dalyko pirkti, jie perka ne tik tai. Mes sakome, kad užsuksime nusipirkti pieno, bet kai užsukame nusipirkti pieno, tai prisidedame pilną krepšį visko. Su tokiomis akcijomis irgi panašiai. Žmogus važiuoja kokios konkrečios prekės, bet kai pamato, kad tų prekių kaina sumažinta gerokai daugiau, tai visko prisiperka“, – kalbėjo R. Lazutka.

 

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: