J.Petronio nuotr.

Tačiau atrodo, kad programos privalumai lietuviams neįdomūs: nuo vasario dalyvauti nemokamose stažuotėse užsiregistravo tik 7 jaunieji verslininkai (norintys kurti verslą ar mažiau nei 3 metus jį turintys žmonės).

O patyrusiems verslininkams toks tarptautinis bendradarbiavimas, regis, pasirodė visai nevertas dėmesio: programos koordinatoriai Lietuvoje negavo nė vienos paraiškos iš ilgametę patirtį versle turinčių Lietuvos įmonių.

„Lietuvoje verslininkai nėra pratę dalintis patirtimi su kitų šalių verslininkais, ypač pradedančiaisiais, neturinčiais įgūdžių. Tačiau tokia patirtis neįkainojama ne tik jaunimui, galinčiam išmokti verslo subtilybių iš patyrusių verslo žmonių, bet ir patirties turintiems verslininkams.

Jie, pavyzdžiui, gali užmegzti naudingų kontaktų ir išplėsti savo verslą, atnaujinti jį, pasiekti kitas rinkas“, – tvirtino programą „ERASMUS jauniesiems verslininkams“ Lietuvoje koordinuojančios V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos Verslo ir teisės klinikos jaunesnioji specialistė Dainė Gruosaitė-Juškevič.

Pasak jos, registracija į programą pradėta vasarį, o baigsis gruodį. Kol kas iš Lietuvos užsiregistravo tik 7 jaunieji verslininkai. Visi jie turi smulkaus ar vidutinio verslo įmones, veikiančias Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

„Dabar vyksta užsiregistravusių jaunųjų verslininkų „poravimas“ su užsienio įmonėmis. Pirmiausia sistema automatinėmis priemonėmis suveda pareiškėjų duomenis, jų parengtą verslo planą, kitas detales ir suranda galimus variantus.

Vėliau iš jų parenkamas vienas, labiausiai tenkinantis abi puses“, – pasakojo V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos atstovė.

Pasak jos, lietuvių parengti verslo projektai yra įvairių sričių: turizmo, naujųjų technologijų, finansų ir kitų.

Norėtų ne tik pasimokyti

„15min“ kalbinti į stažuotes įvairiose ES valstybėse besiruošiantys jaunieji verslininkai iš Lietuvos neslėpė turintys didelių vilčių. „Iš karto žinojau, kad noriu stažuotis Europos šalyje, kuri yra labiau išsivysčiusi nei Lietuva, ir pasimokyti pas patyrusį verslininką. Taip pat norėčiau užmegzti darbinius santykius ir toliau bendradarbiauti, susieti savo verslą su ES verslu“, – sakė kaunietė Rita Šliterienė.

Verslą turinti moteris neslėpė, jog įsitraukti į projektą iš dalies paskatino tai, jog stažuotės organizatoriai pasirūpina visais finansiniais klausimais.

„Savo lėšų, už kurias galėčiau važiuoti ir bandyti megzti kontaktus su kitos šalies verslininkais, neturiu. Programos rengėjai atrenka patyrusius verslininkus, kurie domisi panašia sritimi, taip atsiranda daugiau šansų, kad užsimegs tolimesnis bendradarbiavimas“, – sakė R.Šliterienė.

Stažuotėms užsiregistravęs klaipėdietis, Elektros projektavimo darbus ir automatikos paslaugas siūlančios bendrovės „Projektų partneriai“ direktorius Marius Gudelis prisipažino, jog turi ir asmeninių tikslų, susijusių su įmone.

„Aš noriu pramokti verslo. Mūsų kompanija maža – trys žmonės, turintys inžinerinį išsilavinimą. Kai įkūrėme įmonę, pajutau, kad trūksta žinių apie patį verslą“, – pasakojo klaipėdietis. Jis viliasi, jog stažuotės metu pavyks užmėgsti ryšių su kitos šalies verslininkais:

„Norėčiau, kad ta patirtis būtų naudinga abiem pusėms: gal ateityje įmonės galės bendradarbiauti: keistis specialistais, gaminiais.“

M.Gudelis teigė, kad konkrečios šalies jis nesirinko. Jam norėjosi tik tiek, kad verslininkas, pas kurį vyks, dirbtų inžinerinio projektavimo srityje.

Neturi laiko ir nemoka kalbos

Jaunųjų verslininkų kategorijai priskiriami būsimieji stažuočių dalyviai įsitikinę, jog ir Lietuvoje netrūksta patyrusių verslininkų, kurių patirtis būtų įdomi kitų šalių jaunimui. „Manau, kad lietuviai verslininkai yra uždaresni, galbūt todėl nelinkę įsitraukti į tokius tarptautinius projektus. Bet ne mes vieni tokie.

Kiek mačiau iš programos statistikos, labai nedaug įmonių yra ir iš Latvijos bei Estijos. Aktyviausiai įsitraukė pietiečiai – Ispanijos, Italijos, taip pat Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos verslininkai“, – sakė R.Šliterienė.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius nurodo net kelias objektyvias priežastis, dėl ko Lietuvos verslas šiuo metu vengia įsitraukti į panašius projektus.

„Didžiausias trukdis – laikas. Tai, ko neturi verslininkai, visą gyvenimą yra būtent laikas. Atvykusiems verslininkams jie turėtų skirti dalį savo darbo dienos, galbūt ir vakaro – juk norisi ne tik darbą, bet ir gražius šalies kampelius parodyti.

Aš pats neseniai eksperimentavau su svečiais iš Kanados. Taigi, pusantros savaites iš esmės praleidau su jais – nieko kito negalėjau daryti“, – pasakojo A.Mackevičius.

Tarptautiniam bendradarbiavimui neretai koją kiša ir prastos užsienio kalbų žinios.

„Didelė dalis vyresnių verslininkų sunkiai laisvai kalba kokia užsienio kalba. Jauni žmonės dažnai moka net ne vieną užsienio kalbą, o vyresniems sunkiau – ypač kai reikia kalbėtis ne apie orą ir laisvalaikį, bet apie konkrečius verslo reikalus, pvz., papasakoti apie Lietuvoje galiojančią mokesčių sistemą, savo įmonėje taikomus technologinius sprendimus“,  – teigė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas.

Pasak A.Mackevičiaus, projekto organizatoriai pasirinko ir nelabai tinkamą laiką: „Šiuo metu beveik visas verslas duobėje, todėl verslininkams ne projektai galvoje.“

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?