D.Kanapecko nuotr.

„Kadangi 2010 metais gali tekti skolintis apie 3,7 mlrd. eurų, manau, kad Lietuva gali pradėti platinti obligacijų emisijas Šveicarijos frankais ar Japonijos jenomis“, – „Vilniaus dienai“ sakė Ukrainos banko VAB valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas šiuo metu einantis L. Tursa, nors pridūrė, kad litai ir eurai išliks „pagrindinė skolinimosi valiuta“.

Pastarasis Vyriausybės sprendimas pasiskolinti 1,5 mlrd. dolerių, anot ekonomisto, taip pat buvo neatsistiktinis.

„Šių metų valstybės biudžeto deficitas labai didelis ir jis turi būti finansuojamas. Vidaus rinka negali užtikrinti tokio masto resursų. Jų tenka ieškoti tarptautinėse finansų rinkose. Europoje Vyriausybė šiais metais jau išleido 500 mln. eurų obligacijų emisiją.

Taip pat per šiuos metus Finansų ministerija neviešai platindavo obligacijas eurais, kurių didžiąją dalį nupirko investuotojai iš Europos šalių. Pasiskolinti dar 1 mlrd. eurų būtų gana sudėtinga arba tektų siūlyti aukštesnes palūkanas“, – aiškino jis.

Anot L. Tursos, skolinantis doleriais „didžiausia rizika – JAV dolerio kurso svyravimas. Vyriausybė gauna pajams litais, o šią skolą turės dengti JAV doleriais“.

Spalio pradžioje Vyriausybė paskelbė apie 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc.

Rugpjūčio viduryje skelbta, kad šiemet jau buvo pasiskolinta 7,6 mlrd. litų. Kai kuriais atvejais lėšų Vyriausybė pritraukė už didesnes nei 9 proc. palūkanas.

Kitais metais Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos sieks kone 1,7 mlrd. litų, teigiama Vyriausybei pateiktame 2010 metų biudžeto projekte.

Palyginti su šiais metais, skolai aptarnauti skiriamos lėšos išaugs 689 mln. litų iki 1,692 mlrd. litų.

Susiję straipsniai:

• Draugiškų šiltnamių statybai – 10 mln. eurų
• Karinio miestelio statyboms – 28 mln eurų paskola
• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• Vis dažniau skolinasi tvariems pirkiniams
• Kas neramina norinčius imti būsto paskolą