Sxc.hu nuotr.

Viešojo, verslo ir mokslo sektorių atstovai siekia racionaliau įgalinti veikti inovacijas ekonominėje, kultūrinėje ir švietimo erdvėse. Europos remiamos ir nacionaliniu mastu kuriamos programinės priemonės, kuriomis siekiama didinti inovacijas diegiančių įmonių dalį pramonės ir paslaugų sektoriuose, kartu bei aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių dalį, Lietuvos įmonių produkcijos eksporto mastą.

Tačiau vien strategijų ir programinių priemonių nepakanka. Verslininkai gali ir patys imtis inicatyvų vystyti verslą, o valstybė jiems gali padėti, patarti ar paskatinti.

Kiekviena idėja, kurią norima įgyvendinti versle, turi būti apgalvota, siekiant sumažinti galimas rizikas rinkoje, suformuluoti aiškius tikslus, atlikti analizę, pritraukti finansus iš bankų, rizikos kapitalo fondų, verslo paramos fondų, kitų asmenų ar įmonių ir pan. Verslas, kuris diegia inovacijas, rizikuoja daugiau, nei tas verslas, kuris inovacijų nediegia. Tačiau sėkmė ir konkurencinis pranašumas ilgalaikėje perspektyvoje tenka būtent inovatyviam verslui. Taigi, siekiant sumažinti riziką, dauguma specialistų rekomenduoja sudaryti inovacinį verslo planą idėjai įgyvendinti. Kaip tai veikia?

Bėgant laikui įmonės reikalauja naujų planų, kad būtų optimizuotas augimas ir pokyčiai atsižvelgiant į verslo prioritetus ir poreikius. Verslo planas yra skirtas padėti verslui žvelgti į ateitį, numatyti reikiamus finansinius išteklius, padėti susitelkti į svarbiausius tikslus, nustatyti galimas problemas, galimybes, grėsmes. Deja, daugelis verslininkų vis dar mano, kad verslo planai yra reikalingi tik verslo pradžiai, tuo metu, kai teikiamas prašymas verslo finansavimui gauti. Tačiau, verslo planai yra gyvybiškai svarbūs net kai jau yra plėtojamas verslas ar norima nustatyti verslo poreikius, gauti verslo paskolas ir investuoti diegiant inovacijas.

Paprasčiausias verslo pradžios planas apima trumpą veiklos santrauką, misijos apibrėžimą, sėkmės veiksnius, rinkos, produkto, pelno ir nuostolių analizę ir pan. Visa tai nepakeičiama, kai norima nuspręsti, ar įgyvendinti planą, ar ne, atsakyti į klausimą, ar verta siekti realizuoti idėją, inovaciją, ar kurti naują verslą, ar pakanka vystyti verslą su turimais resursais.

Kiekvienas verslo planas priklauso nuo konkrečios verslo veiklos specifikos. Pavyzdžiui, vadovų komandos apibrėžimas yra svarbus investuotojams, o finansų istorija svarbi bankams. Kita vertus, kuriant verslo planą vidiniam naudojimui nėra būtina įtraukti visas detales, kurios yra ir taip žinomos. Svarbiausia, kad planas atitiktų savo tikslą ir paskirtį.

Inovacijos verslo planui daro didelę įtaką, kadangi tai padidina riziką, tačiau gali suteikti ir didesnės naudos. Dažniausiai kalbant apie rizikas vyrauja neigiama nuomonė, tačiau šiuo atveju tai reikia suprasti kitaip. Rizika gali būti suprantama dviem požiūriais:

Į viršų nukreipta rizika, kai inovacija norima sukurti geresnį produktą, tinkamą platesnei rinkai, pranašesnį už konkurentų, pvz. 3D televizorius, ekologiški ir ilgai galiojantys maisto produktai, elektra varomos transporto priemonės ir pan.

Žemyn nukreipta rizika, kai verslas, kuris priklauso nuo inovacijų, paprastai supranta save kai inovuodamas gali išsilaikyti rinkose arba pražūti jose. Inovacijos gali atimti daugiau laiko ir pastangų ir dar jei kažkas kitas netikėtai ateina į rinką su naujesniu, didesniu, greitesniu ar geresniu produkto analogu, tuomet visos dėtos pastangos gali pasirodyti bevertės.

Inovacija yra lydima neapibrėžtumo, todėl, kad pagal apibrėžimą tai, kas inovatyvu yra nauja. Nauja reiškia laiko nepatikrinta, kad tai gali nesuveikti, būti pražūtinga, nepriimtina rinkoje, niekada neužbaigta, nebereikalinga anksčiau nei tikėtasi. Toks inovacijos neapibrėžtumas produkte ar paslaugoje susiformuoja, kai nežinoma, ar inovacija suveiks, ar pakankamai vartotojų tai pamėgs, ar yra konkurentų, kurių šiuo metu dar nesimato rinkoje.

Susidomėjimas ateina kartu su inovacija. Rinkų kūrėjai ir lyderiai, konkurentai ir investuotojai anksčiau ar vėliau susidomi naujovėmis. Investuotojams patiriantiems riziką, pasiteisinusios inovacijos dažniausiai reiškia laikiną pranašumą rinkoje bei investicijų grąžą.

Taigi, kaip visa tai gali numatyti verslo planas? Ne visada, nes kai kurie duomenys ar informacija dažnai manoma esant aukščiau verslo plano ribų, mažiau apibrėžta, daugiau priklausanti ir nuo tarptautinės rinkos, t.y. prognozės, grafikai, rinkos planai, finansų strategijos.

Viskas prasideda nuo verslo strategijos, kuri yra verslo plano širdis. Inovacija yra tik dalis verslo tapatumo, stiprybės, veikia kaip pagrindinis verslo pasiūlos elementas, darydamas įtaką rinkai. Todėl yra sunku paaiškinti, kaip drąsa dera su inovacija, o spalva dera su piešiniu. Sėkmė gali slypėti ir posakyje: „būti laiku, reikiamoje vietoje, su reikiamais žmonėmis“.

Daugiau informacijos, kaip parengti verslo planą, galite rasti inovacinio verslo plano rengimo metodikoje, kurią kūrė Lietuvos mokslo ir technologijų parkų, Lietuvos inovacijų centro specialistai.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?