VersloSavaite.lt nuotr.

Vairuotojai, mėgstantys internete viešinti vaizdo registratorių užfiksuotas situacijas, kuriose akivaizdžiai matyti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, tikisi atliekantys prevencinę veiklą ir dažnai net nenutuokia, kad už tokius gerus darbus gali patekti ir į teisiamųjų suolą.

„Ar tikrai keliuose siautėjančių vairuotojų privatumas yra aukščiau visko? Juk aišku, kad medžiagą filmuoji ne tam, kad vakare vienas pats ją žiūrėtum. Tikslas yra kitoks - sudrausminti įžūlius vairuotojus. Juk viešumas pati geriausia prevencija“, - stebisi tokiais inspektorių perspėjimais vairuotojai.

Visgi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atstovai siūlo neužsiiminėti tokia prevencija, nes ji esą prasilenkia su dabar šalyje galiojančiais įstatymais.

Neva kol nėra aiškaus reglamentavimo, vaizdo registratoriai galėtų būti naudojami tik tam, jog būtų surinkta informacija apie eismo įvykius, kuriuose dalyvauja patys registratorių naudotojai, tačiau be teisės šią informaciją skelbti internete ar kitokiu būdu ja dalintis su kitais asmenimis.

Pagalba pareigūnams

Kyla klausimas - ar galima tuomet tokia medžiaga dalintis su policijos pareigūnais?

Pastarieji atviri - modernios technologijos gerokai palengvina jų darbą ir bet kuri vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuoti pažeidėjai, padeda tyrimui.

„Dabar žmonės turi visas galimybes nufotografuoti ar nufilmuoti daromą pažeidimą, nes kiekvienas turi mobilųjį telefoną. Puikiai pasitarnauja ir automobilių vaizdo registratoriai. Bet kokią mums pateiktą vaizdinę medžiagą tikriname - ar ji nėra suklastota. Tai yra puikūs papildomi įrodymai, ypač jei kyla ginčas ir reikia pašalinti abejones.

Pavyzdžiui, vairuotojas įžūliai pastato automobilį neįgaliųjų vietoje arba ant pėsčiųjų perėjos, pilietiški praeiviai nufotografuoja tokį automobilį, o pareigūnai pagal transporto priemonės numerius gali identifikuoti pažeidėją", - pasakojo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.

Pareigūnas įsitikinęs, kad tie asmenys, kurie dalijasi su policija vaizdo medžiagoje užfiksuotais pažeidimais, atlieka pilietinę pareigą.

Jis priminė, kad netgi yra specialiai sukurtas policijos elektroninių paslaugų portalas www.epolicija.lt, kur galima prisiregistruoti ir pateikti tokias vaizdo medžiagas. Pagal transporto priemonės registracijos numerius visi pateikti duomenys patenka reikiamo miesto pareigūnams.

„Mūsų nuostatuose nėra numatyta, kad esant akivaizdžiam KET pažeidimui būtų draudžiama tokią medžiagą pateikti pareigūnams. Viešoje erdvėje visi privalome elgtis atsakingai ir nepažeidinėti teisės normų. Manau, kad, pamačius pažeidimą, kaip tik yra pilietinė pareiga jį užfiksuoti ir įrodymus perduoti reikiamoms institucijoms, kad jos taikytų poveikio priemones", - kalbėjo R. Šideikis.

„Tie vaizdai - kultūros keliuose atspindys“

Tuo, kad vaizdo registratoriai atneša daugiau naudos visuomenei nei žalos atskiriems asmenims, neabejoja ir televizijos laidos "Reidas" vedėjas Gintaras Vaičekauskas. Jis sakė nežadantis savo laidoje atsisakyti rubrikos "Filmuoja "Reido" reporteriai", kurioje rodomi būtent vaizdo registratorių užfiksuoti eismo taisyklių pažeidėjai.

„Visi tie vaizdai - mūsų kultūros keliuose ir vairuotojų mentaliteto atspindys. Kodėl aš neturėčiau šito rodyti? Todėl, kad pažeisiu tų vairuotojų teisę į privatumą? Aš vadovaujuosi nuostata, kurią yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo.

Žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei", - tokios nuostatos laikosi G. Vaičekauskas.

Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėjęs, kad nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Pats prieš keletą metų įsigijęs vaizdo registratorių G. Vaičekauskas jau po kelių dienų pasidžiaugė jo nauda. Judant iš kiemo priešais jį važiavusio automobilio vairuotojas staiga sugalvojo važiuoti atgal ir atsitrenkė į televizijos vedėjo vairuojamą mašiną.

„Jei nebūčiau turėjęs vaizdo registratoriaus, kuriame aiškiai užfiksuota, kad būtent jis važiavo atbulas, nebūtų lengva įrodyti, kad aš nekaltas", - prietaisu džiaugėsi žurnalistas.

Dabar jo elektroninio pašto dėžutėje - per 600 neskaitytų laiškų, kuriuose - iš visos Lietuvos žmonių atsiųsti vaizdo registratorių užfiksuoti pažeidimai.

„Kasdien gaunu maždaug po 10 tokių laiškų. Man atrodo labai svarbu, kad žmonės yra pilietiški. Pavyzdžiui, prie vienos avaringos sankryžos uostamiestyje gyvenantis vyriškis vaizdo registratorių yra pastatęs virtuvėje ant palangės ir nuolatos filmuoja tą sankryžą, o įvykus avarijai siunčia man medžiagą. Tai labai vertinga informacija, nes padeda išsiaiškinti ginčytinus atvejus", - pasakojo G. Vaičekauskas.

Beje, VDAI nesiima vertinti, ar tokios medžiagos viešinimas televizijoje gali būti traktuojamas kaip asmens duomenų pažeidimas. Asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Jau skundžiasi

Inspekcijos atstovų teigimu, vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu, tačiau ne visada. Esą daug kas priklauso ir nuo situacijos.

Trumpai tariant, jeigu tokie duomenys naudojami policijos pareigūnų, tuomet viskas gerai. O štai viešinant tokius duomenis internete gali kilti problemų, nes esą nėra jokio konkretaus tikslo tokius duomenis viešinti. Nebent yra visų vaizdo registratoriumi užfiksuotų asmenų sutikimai.

Net ir tuo atveju, jeigu vaizdo įraše užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar šio valstybiniai numeriai, tai taip pat yra asmens duomenys ir jų viešinimas be asmens sutikimo gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas.

VDAI darbuotojus jau pasiekė skundas, esą buvo pažeista asmens duomenų apsauga, kai kitas asmuo vaizdo registratoriumi užfiksavo pareiškėjo automobilį ir filmuotą medžiagą perdavė policijai. Tačiau šio skundo inspekcija nenagrinėjo.

„Nustatėme, kad skundžiamas asmuo vaizdo registratoriumi užfiksavo pareiškėjo galimai padarytą KET pažeidimą ir šią filmuotą medžiagą per policijos epaslaugų portalą perdavė policijai. Šiuo atveju skundžiamas asmuo vaizdo medžiagą su pareiškėjo asmens duomenimis perdavė tik kompetentingai institucijai ir tai padarė įgyvendindamas pilietinę pareigą padėti užtikrinti įstatymų laikymąsi, todėl toks skundžiamo asmens elgesys negali būti laikomas padarytu su verslu ar profesija susijusiais tikslais", - motyvus, kodėl buvo atmestas skundas, pateikė VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Kornelija Prakapavičienė.

Tiesa, primenama, kad žmogus, manantis, kad užfiksavus jo asmens duomenis vaizdo registratoriumi buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą ir slaptumą, dėl šio pažeidimo dar gali kreiptis į teismą.

Kaip kitose šalyse?

K. Prakapavičienės duomenimis, vaizdo registratorių naudojimo reglamentavimas kitose Europos Sąjungos valstybėse nėra vienodas. Pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje vaizdo registratorių naudojimas yra uždraustas, o Didžioji Britanija svarstė galimybę šių prietaisų naudojimą padaryti privalomą.

Kai kuriose kitose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, buvo svarstoma, ar nereikėtų numatyti draudimo skelbti internete vaizdo registratoriais padarytus įrašus. Toks draudimas jau galioja Slovakijoje.

„Informacija apie vaizdo registratorius yra gauta iš Italijos, Slovakijos, Olandijos, Makedonijos ir Kipro. Visose šiose šalyse vaizdo registratorių naudojimas yra galimas ir (arba) vykdomas, tačiau skiriasi tokio naudojimo mastai, tikslai bei tikslinė naudotojų grupė. Pavyzdžiui, Kipre ir Makedonijoje eismo stebėjimo vaizdo kameras naudoti gali tik teisėsaugos institucijos. Slovakijoje vaizdo registratorių naudojimas leidžiamas dėl asmeninių duomenų subjektų tikslų (dažniausiai šie prietaisai naudojami ginčams dėl eismo įvykių).

Olandijoje vaizdo stebėjimas yra leidžiamas tokiais tikslais: apsaugoti asmenis, pastatus, teritorijas ir kažkieno nuosavybę, taip pat pramoninius procesus. Makedonijoje ir Kipre - vaizdo stebėjimas vykdomas dėl eismo įvykių pažeidimų", - kitų šalių patirtimi dalijosi VDAI inspekcijos atstovė.

Pastebėta bendra tendencija, kad savininkas visais atvejais privalo įrodyti registratoriaus naudojimo būtinumą.

Daugiausia skundų dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo registratorius gauna Italijos duomenų apsaugos institucija. Daugiausia tai susiję su vaizdo kamerų naudojimu kitais nei eismo stebėjimo tikslais. Italų institucija laikosi pozicijos, kad filmavimas „web“ kameromis gali būti atliekamas tik tokiu atveju, kai filmuojami individai negali būti atpažįstami.

Pavyzdžiui, Kipre ši problema sprendžiama taip: įtaisytos kameros suveikia tik tuomet, kai pažeidėjas važiuoja per raudoną šviesą arba kai viršija leidžiamą greitį kirsdamas šviesoforo sankryžą, o tvarkingai važiuojantys vairuotojai nefilmuojami.

INFORMACIJA

Kol nėra reglamentuota kitaip, asmens duomenų tvarkymui naudojant vaizdo registratorius dabar taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ). Taip pat teisę į privatų gyvenimą reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant ADTAĮ gali užtraukti baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Susiję straipsniai:

• Važinėjantiems svetur – rekomendacijos naudotis vaizdo registratoriais
• Už vaizdo registratorių naudojimą gali būti skirta bauda