TOP promo
 
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė   
2021 03 23, 10:26
Tyrimas: moterų finansinė laisvė mažesnė nei vyrų

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų.

 

Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.

 

Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus. Visų pirma tai, kad mes patys galime kontroliuoti savo finansus ir savarankiškai priimti su pinigais susijusius sprendimus. Taip pat galime save išlaikyti: dirbdami, taupydami ar investuodami tvirtai stovime ant žemės, todėl mums nebūtina kliautis kitų finansine pagalba, pavyzdžiui, valstybės, šeimos ar draugų. Galiausiai, mes įgyjame žinių, kaip valdyti savo finansus, ir šias žinias nuolat tobuliname.

reklama

 

Lyčių vaidmenys šeimoje – istorinis palikimas

 

Vyrai medžioja maistą ir stato būstą, o moterys ruošia valgį ir augina vaikus – toks archainis vaidmenų pasiskirstymas šeimoje dar nėra išnykęs. Gyventojų tyrimas parodė, jog visada arba dažnai skalbia, valo ir kitaip prižiūri namų tvarką 88 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Vaikais rūpinasi, atitinkamai, 92 proc. moterų ir kas trečias vyras.

 

Šie vaidmenys persikelia ir į finansų tvarkymą. Paklausus moterų, ar joms šiuo metu pavyktų savarankiškai pasirūpinti savimi ir vaikais (jei jų turi), beveik kas ketvirta moteris nurodė, kad to padaryti ji nesugebėtų. 

 

Stereotipines namų vaidmenų „taisykles“ atspindi ir tai, kaip vyrai ir moterys nurodo norintys, kad jų partneris elgtųsi esant gerai šeimos finansinei situacijai. Nors didžioji dalis mano, jog reikėtų derinti šeimos ir darbo reikalus, visgi 13 proc. vyrų pirmenybę teikia tam, kad jų žmona ar partnerė nedirbtų ir rūpintųsi namų ūkiu ir šeima. 14 proc. respondenčių moterų tokiu atveju taip pat mieliau nedirbtų ir prižiūrėtų namus.

 

Moterų finansiniai iššūkiai

 

Remiantis statistika, moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų 2019 metais siekė 12,4 proc. Be to, moterų yra mažiau vadovaujančiose pozicijose, jos yra rečiau paaukštinamos pareigose.

 

Vaikų auginimas turi didelės įtakos moterų finansiniam saugumui, nes moterys tam skiria nemenką savo gyvenimo dalį. Taip sumažėja jų profesinei veiklai skiriamas laikas, jos neteka dalies pajamų ir apsiima daugiau neapmokamų namų ruošos darbų. Moterims taip pat dažnai tenka rūpintis ir savo vyresniais giminaičiais, o tai vėlgi turi įtakos moterų laikui bei finansams.

 

Šiuo metu vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 10 metų ilgesnė nei vyrų. Didesnė jų dalis pensinio amžiaus gali sulaukti būdamos vienos ir dėl sutuoktinio mirties, ir dėl savo asmeninio sprendimo ar skyrybų.

 

Panašu, kad moterys dažniau gali netekti pajamų arba patirti daugiau išlaidų dėl nuo jų nepriklausomų gyvenimo aplinkybių. Visa tai reiškia, kad moterims reikėtų daugiau dėmesio skirti finansams − ne tik uždarbiui, bet ir taupymui, investavimui, mokesčių planavimui, kad galėtų sukaupti pakankamai turto savo finansiniam saugumui.

 

Žingsniai finansinio saugumo link

 

Akivaizdu, kad susikurti didesnį finansinį saugumą moterims yra būtinybė. Tad kaip žengti pirmuosius žingsnius ir nuo ko pradėti?

 

Visų pirma patariama apsibrėžti tikslus, kurių norima pasiekti trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, tobulėti ir kelti savo profesinę kvalifikaciją. Tai padės geriau suprasti, kokius sprendimus reikės priimti, kad pasiektumėt savo ilgalaikį tikslą, tai yra, finansinę nepriklausomybę ir saugumą.

 

Kitas žingsnis, kurį būtina žengti − pradėti kontroliuoti savo finansus. Būtina suprasti savo pajamas ir išlaidas bei jas fiksuoti. Tik žinodami situaciją suprasime, kokius pokyčius turime daryti, nes, kaip taisyklė, finansiniai ištekliai visada yra riboti. Biudžeto sudarymas ir jo laikymasis yra kompromisų menas, kuriame pagrindinis iššūkis esame mes patys − mūsų norai ir poreikiai paprastai viršija mūsų finansines galimybes.

 

Galiausiai, reikia nuolat lavinti asmeninius finansinius įgūdžius, taupyti bei investuoti, mėginti užsidirbti papildomai. Visa tai padeda planuoti ir savarankiškai auginti savo turtą.

 

Nors tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis lietuvių vengia kalbėtis apie savo finansus, tačiau čia galioja universali taisyklė − kilus klausimams ar abejonėms geriau nebijoti pasitarti, nei priimti netinkamą sprendimą vienumoje.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklaustas 1001 Lietuvos miestų gyventojas nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurio namų ūkį sudaro daugiau nei vienas asmuo.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama