reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2017 09 04, 10:52
Turto areštai pabrango, bet kreditoriai to dar nepastebėjo?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nuo šių metų liepos 1 d. norintiems areštuoti skolininko turtą tenka už tai sumokėti. Tačiau, kaip rodo, areštų statistika, savo pinigus pasiryžusios atgauti įmonės naujų piniginių išlaidų neišsigando, o gal dar nepastebėjo?

 

„Visiems, turintiems reikalų su verslo skolomis, liepos 1-ąją teko peržiūrėti jau nuo anksčiau susidėliotas skolininkų „judinimo“ procedūras, - sako UAB „Creditreform Lietuva“  direktorius Saulius Žilinskas, - pabrango  anksčiau plačiai taikytas būdas kelti skolininkui bankrotą, o taip pat tapo mokamas ir turto arešto įregistravimas.

 

Anksčiau, pateikęs ieškinį teismui dėl skolos, kreditorius nieko nelaukęs imdavosi ir priemonių, kad skolininkas nespėtų parduoti ar perdovanoti dar turimo turto – teismo prašydavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą. Juk tai nieko papildomai nekainavo. Tačiau dabar prieš įšaldant skolininko turtą teks įvertinti kaštus.

reklama

 

Kiekvienas prašymas taikyti areštą kainuos 50 eurų. Ypač turės pagalvoti tie, kas rūpinasi nedidelių skolų susigrąžinimu. Juolab mokėti reikės kiekvieną kartą įšaldant skolininko turtą, pavyzdžiui, teismui atsisakius pritaikyti areštą ir prašant jo iš naujo.

 

Tiesa, kaip rodo paskutinių dvejų mėnesių areštų statistika, kreditorių tokie mokesčiai neišgąsdino, o gal  jie kol kas tiesiog nepastebėjo, kad areštai netikėtai tapo mokami. Štai lyginant šių ir praėjusių metų rugpjūčius, areštų kiekis „nusėdo“  visai nedaug. Pernai įregistruota 1011 turto disponavimo apribojimų, o šiemet – 966.

 

Tiesa, kritimas labiau matomas lyginant areštuoto turto sumas. Pernai rugpjūtį įšaldyta turto už 28,9 mln. eurų, o šiemet – tik už 19,6 mln. Skaičiuojant areštus patyrusias kompanijas, jų šiemet rugpjūtį buvo 7 proc. mažiau nei pernai. Beje, liepą kritimas siekė 6 proc.

 

Tačiau bankrutuojančių įmonių rugpjūtį buvo mažiausiai per visus šiuos metus. Žinoma, įtakos turėjo ir atostogų sezonas, bet kreditorių ar skolų išieškotojų ryžtą galėjo atvėsinti nuo liepos pradžios iki 500 EUR išaugęs žyminis mokestis už bankroto bylos iniciavimą.

 

Iš kitos pusės, bankrotų skaičių turėjo padidinti ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nemažos baudos, kurios dabar gresia už bankroto bylos neinicijavimą, jei pačiai įmonei (jos direktoriui, akcininkams) yra numatyta pareiga tai padaryti.

 

Įvertinant visai tai, 167 įmonės, rugpjūtį paskelbtos bankrutuojančiomis, yra tikrai nedaug. Juolab, žvelgiant atgal, mažiau bankrotų užfiksuota tik 2016 m. gruodį (163). O lyginant su šių metų kovu, kuomet fiksavome rekordą, rugpjūtį bankrutuojančių įmonių buvo mažiau net 2,16 karto.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama