Sxc.hu nuotr.

Apklausos duomenimis, daugiausia, t. y. 74 proc., draudžiasi vidutinio amžiaus (30–49 m.) asmenys. Vertinant apsidraudusiųjų socialinę padėtį, beveik 80 proc. jų yra specialistai su aukštuoju išsilavinimu ir 75 proc. gauna aukštesnes (1001 litas ir daugiau vienam šeimos nariui) pajamas.

„Didžiausios apsidraudusios visuomenės dalies polinkį draustis paaiškina susiklosčiusi socialinė šalies situacija. Tarkime, trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai neretai turi įsipareigojimų bankams dėl paimtų būsto paskolų, kurias imant stipriai rekomenduojamas draudimas.

Išsilavinę žmonės labiau išmano draudimo rinką, draudimo teikiamą naudą ar rizikas, kylančias neapsidraudus, todėl labiau juo pasitiki. O gaunantieji aukštesnes pajamas ieško patrauklių būdų investuoti ir taupyti“, – sako Katerina Pavlidi, „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė.

Remiantis apklausa, šalyje yra 37 proc. neapsidraudusiųjų. Šios dalies apklaustųjų socialinė padėtis visiškai skirtinga nei apsidraudusiųjų. Daugiausia, t. y. 60 proc., iš jų yra pagyvenę asmenys: jų amžius siekia 70 metų ir daugiau. Beveik du trečdaliai (61 proc.) iš jų neturi vidurinio išsilavinimo ar yra bedarbiai.

Šių metų pavasarį vykusioje apklausoje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Apklausiami asmenys gyveno 17 miestų ir 34 kaimuose.

Susiję straipsniai:

• „Swedbank“ teiks privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą
• Paspirtukų ir žoliapjovių draudimas: nuo ko tiksliai apdraus ir kam jis bus reikalingas?
• Norintys neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių išaiškinami ir po kelerių metų
• Draudimas nuo vėžio – papildoma apsauga nelaimės atveju
• Verslas vis dažniau žvalgosi į draudimo brokerių naudas