Henrieta Valatkevičiūtė

„Mūsų įmonėje 2 akcininkai, kiekvienas turi 50 proc. akcijų. Vienas iš akcininkų įmonės vadovas. Padengiant apyvartinių lėšų trūkumą vienas iš akcininkų (įmonės vadovas) suteikia įmonei paskolą. Ar gali jis pasirašyti paskolos sutartį ir iš įmonės pusės kaip direktorius, ir iš paskolos davėjo pusės kaip akcininkas?“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytoja.

Į skaitytojos klausimą atsako teisės firmos „AMBER LAW“ teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punktas numato, kad bendrovės akcininkas turi teisę „įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio“.

Taigi, šiuo atveju akcininkas, kaip fizinis asmuo, neabejotinai gali skolinti bendrovei, tačiau vienareikšmiško atsakymo dėl to, ar jis gali kaip fizinis asmuo pasirašyti paskolos sutartį su savimi kaip bendrovės direktoriumi, nėra.

Viena pozicija yra ta, kad tokia situacija yra galima, turint omenyje, jog tokiu atveju iš vienos pusės tas asmuo veikia kaip fizinis asmuo, o iš kitos pusės – kaip juridinis asmuo. Taigi, tai kaip ir sutartis tarp dviejų skirtingų asamenų.

Tačiau egzistuoja ir kita pozicija, kurią paprastai palaiko valstybinės institucijos (tokios, kaip Sodra, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija ir pan.). Vadovaujantis šia pozicija, būtina bet kokios sutarties prielaida yra dviejų (ar daugiau) šalių buvimas. Šiuo atveju tai yra paskolos davėjas ir paskolos gavėjas.

Pagal šią poziciją pabrėžtina, kad sudarant bet kokią sutartį turi dalyvauti ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys, nes vienas ir tas pats fizinis asmuo atstovauti ir vieną, ir kitą šalį negali. Todėl skaitytojos aprašytoje situacijoje geriausia būtų, jog bendrovės direktorius įgaliotų kokį nors kitą asmenį (tai gali būti kitas akcininkas, buhalteris, kitas įmonės darbuotojas ir pan.) pasirašyti su juo paskolos sutartį bendrovės vardu.

Tokiu būdu sutartį pasirašytų iš vienos pusės bendrovės akcininkas kaip fizinis asmuo, iš kitos pusės – bendrovė, atstovaujama įgalioto fizinio asmens, nesutampančio su antra sutarties šalimi/jos atstovu, taip išvengiant galimai kilsiančių problemų su tokios sutarties vertinimu iš valstybinių institucijų pusės (šiuo atveju turbūt būtų aktualiausia Valstybinė mokesčių inspekcija).

Atkreiptinas dėmesys dar į vieną dalyką. Kiekviena įmonė savo įstatuose gali numatyti skolinimosi apribojimus. Įstatuose gali būti numatytos konkrečios sumos, kurių bendrovė negali viršyti, imdama paskolas iš kitų fizinių/juridinių asmenų, gali būti įtvirtinta nuostata, jog įmonė gali skolintis tik akcininkams pritarus ir pan.

Konkrečiu atveju reiktų išanalizuoti atitinkamos bendrovės įstatus ir įvertinti, ar bendrovės skolinimuisi iš jos akcininko nėra reikalingi kažkokie papildomi sprendimai.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Draugiškų šiltnamių statybai – 10 mln. eurų
• Karinio miestelio statyboms – 28 mln eurų paskola
• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• Vis dažniau skolinasi tvariems pirkiniams
• Kas neramina norinčius imti būsto paskolą