„Swedbank“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis   
2012 04 24, 13:07
„Swedbank“: Tamsūs ekonomikos padangės debesys sklaidosi

Debesys (Sxc.hu nuotr.)
Debesys (Sxc.hu nuotr.)
Pasaulio ekonomikos padangę temdę tamsūs debesys šių metų pradžioje pradėjo sklaidytis.

 

Europos centrinio banko sprendimas ženkliai padidinti pinigų kiekį, Graikijos skolos restruktūrizavimas ir jai suteikta antroji paskola, pasirašyta fiskalinės drausmės sutartis bei visoje Europoje įgyvendinamos struktūrinės reformos leido europiečiams ir visam pasauliui šiek tiek atsikvėpti.

reklama

 

Pirmąjį šių metų ketvirtį ženkliai sumažėjo valstybių skolinimosi kaina, kilo akcijų kursai, gerėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Tačiau pietų Europą vis dar apėmusi ekonominė, politinė bei socialinė krizė, o didėjantis politikų priešiškumas taupymo priemonėms gali ir vėl apniaukti šių metų pradžioje prašviesėjusį dangų.

 

Trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai

 

Pagrindiniame scenarijuje, kurio tikimybę „Swedbank“ padidino iki 60 proc., pasaulio ekonomikos augimo prognozės šiems metams nekeičiamos (3,1 proc.), tačiau manome, kad teigiamos tendencijos išryškės 2013 metais, kai pasaulio BVP padidės 3,4 procento.

 

Šiemet euro zonos ekonomika turėtų susitraukti šiek tiek daugiau nei prognozavome metų pradžioje, (0,5 proc.). Europos bankai reikalavimą padidinti kapitalo pakankamumo rodiklius įvykdys mažindami savo paskolų portfelius, todėl visos euro zonos ekonomiką šiemet slopins kredito krizė.

 

Tačiau pagrindinė euro zonos ekonomika ir Lietuvos eksporto partnerė Vokietija šiemet augs 0,5, kitais metais –  1,3 procento. Kadangi pasaulio ekonomikos augimas išlieka žemiau savo potencialo, o nerimas dėl karinių veiksmų tarp Irano ir Izraelio atslūgsta, prognozuojame, kad naftos kaina mažės ir šių bei ateinančių metų pabaigoje sieks 118 ir 111 JAV dolerių.

 

Neigiamo scenarijaus, kai pasaulio ekonomika auga vos 2 proc. per metus, tikimybė išlieka gana aukšta ir siekia 30 procentų. Neigiamas tendencijas gali sukelti tolimesni naftos tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų bei kylanti jos kaina, neapibrėžtumas dėl politikų veiksmų po rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje bei didėjanti socialinė įtampa krizės apimtose šalyse.

 

Išlieka ir „kieto“ Kinijos nusileidimo bei JAV ekonomikos „išsikvėpimo“, kurį gali sukelti neišvengiama griežtesnė fiskalinė politika, rizika. Nors įtampa finansų rinkose atslūgo, Ispanijos ir Italijos skolinimosi kaina išlieka per aukšta, todėl joms gali prireikti oficialių institucijų pagalbos.

 

Egzistuoja ir maža geresnio scenarijaus tikimybė, siekianti 10 procentų. Spartesnį pasaulio ekonomikos augimą, siekiantį 4 proc., galėtų lemti ekspansyvesnė ekonominė politika besivystančiose rinkose, mažesnė naftos kaina bei stipresnis pasitikėjimas dėl išsivysčiusių šalių įgyvendinamų reformų, kuris skatintų namų ūkių vartojimą ir įmonių investicijas.

 

Didžiosios dalies išsivysčiusių pasaulio valstybių BVP vienam gyventojui išlieka žemiau 2007 metų lygio. Trumpalaikis augimo paspartėjimas gali džiuginti, tačiau šių valstybių ekonomikose susikaupę daug struktūrinių problemų, reikalaujančių nepopuliarių, bet būtinų reformų, kurios galėtų paskatinti tvarų ilgalaikį augimą.

 

Teigiamas Lietuvos ekonomikos tendencijas stabdo žaliavų kainos

 

Pirmojo ketvirčio pramonės ir mažmeninės prekybos duomenys patvirtina „Swedbank“ šių metų pradžios prognozes – Lietuvai pavyko išvengti euro zonos recesijos šešėlio ir ji toliau sparčiai juda į priekį.

 

Nekeičiame šių metų BVP augimo prognozės ir, kaip ir šių metų pradžioje, manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 procento bei bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų. Euro zonai išbrendant iš recesijos bei sparčiau augant pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms, BVP augimas kitais metais sieks 4,3 procento (anksčiau prognozavome 4,0 proc. augimą). Lietuvos eksportą skatins ir silpnėsiantis euras bei nuo metų pradžios 8 proc. pabrangę Lenkijos zlotas ir Rusijos rublis.

 

Vis tik pagrindinis augimo šaltinis šiais ir 2013 metais išliks vidaus paklausa – namų ūkių vartojimas ir įmonių investicijos. Namų ūkių vartojimas augs lėčiau nei pernai, tačiau šiek tiek sparčiau nei prognozavome šių metų pradžioje. Tai lems gerėjantys lūkesčiai ir mažesnis nerimas dėl ateities bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje.

 

Nedarbo lygis mažės

 

Prognozuojame, kad nedarbo lygis mažės iki 13 proc. šiemet ir 11 proc. 2013 metais. Grįžimas prie natūralaus nedarbo lygio, siekiančio maždaug 6 proc., išlieka tolimoje perspektyvoje, o spartesnį jo mažėjimą galėtų paskatinti statybų sektoriaus, per krizę praradusio 91 tūkst. darbo vietų, atsigavimas.

 

Sparčiai augusias naftos ir kitų žaliavų kainas pajus ir Lietuvos vartotojai – „Swedbank“ padidino šių metų infliacijos prognozę nuo 2,5 iki 2,8 procento. Manome, kad galimybė kitų metų pradžioje tenkinti visus Mastrichto kriterijus vis dar išlieka, tačiau ji labai sumažėjo.

 

Ateinančiais metais išorinių veiksnių įtaka kainoms Lietuvoje bus mažesnė, todėl infliacijos prognozę 2013 metams sumažinome iki 2,5 procentų. Valstybės biudžeto deficitas 2013 metais taip pat toliau mažės ir sieks 2 proc. BVP, todėl prognozuojame, kad labiausiai tikėtina euro įvedimo data yra 2015 metai.

 

Vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 4,3 procento, tačiau didele dalimi tai priklausys nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, kuris, tikėtina, bus padidintas metų viduryje. Visuotinio atlyginimų kilimo šiais ir ateinančiais metais dar nebus. Kadangi kainos augs lėčiau nei darbo užmokestis, šiemet ir 2013 metais realus darbo užmokesčio pokytis bus taip pat teigiamas.

 

Galimas euro zonos skolų krizės šokas Lietuvos ekonomikai tebuvo Fata Morgana – iškreiptas tolimos kliūties miražas, išgąsdinęs gyventojus ir įmones, tačiau realios žalos nepadaręs. Nors rizika ir pavojai išlieka, sparčiai augęs ir naujas aukštumas pasiekęs Lietuvos produktyvumas, išaugęs įmonių konkurencingumas, mažėjusi šešėlinė ekonomika ir stabilizuoti valstybės finansai lėmė Lietuvos atsparumą išorinėms negandoms.

 

Tačiau žemai kabantys produktyvumo vaisiai jau nuskinti, o siekiant ilgalaikio augimo būtina toliau įgyvendinti struktūrines reformas, kurios lengvintų darbo vietų kūrimą ir skatintų įmonių investicijas, subalansuoti valdžios sektoriaus biudžetą, išlaikyti stabilią ekonominę politiką bei didinti viešojo sektoriaus veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: