|
 Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Tai, ką buvo galima prognozuoti nepaisant visų pastangų išvengti. Gruzija įsiveržė į Pietų Osetiją, o Rusija, tik ir telaukusi progos, nedelsė įsikišti.
Paradoksalu – tą pačią dieną, kai buvo iškilmingai ir įspūdingai atidarytos olimpinės žaidynės, paprastai asocijuojamos su taika, Kaukaze de facto prasidėjo karas. Iškart įsivedu keletą apribojimų: terminą „de facto“, kadangi bent kol kas įvykiai dėl politinių priežasčių dažniau įvardijami neutralesniu žodžiu „konliktas“ ir sąmoningai vartoju žodį „prasidėjo“ vietoje „kilo“, nes pats kilimo ir brendimo procesas vyko jau seniai. Ir tie, kurie jį sieja su Sovietų Sąjungos subyrėjimu, klysta, nes tikrosios šaknys sieka šimtmečių senumo praeitį. Kas yra Pietų Osetija? Istorija prasidėjo XVIII–XIXa., kuomet Rusija plėtėsi į Kaukazo regioną. Osetinai, priešingai nei kitos vietinės tautos, neįsitraukė į aktyvų pasipriešinimą, tikėdamiesi taip išpešti naudos ilgalaikiuose konfliktuose su kaimynais, priešingai, neretai net kovėsi rusų armijos gretose. Taip prasidėjo jų ir Rusijos draugystė, kuri tęsėsi tiek imperijos laikotarpiu, tiek ir po revoliucijos, o tai savo ruožtu neretai leisdavo džiaugtis privilegijuotu statusu. Todėl nieko nuostabaus, kad po Gruzijos nepriklausomybės šios šalies ir osetinų interesai išsiskyrė. Susirėmimai iš esmės prasidėjo dar 1989-aisiais, tačiau rimčiausią mastą įgavo 1991-iasiais. Po metų pagal taikos susitarimą stabilumui užtikrinti buvo dislokuotos trišalės (Gruzijos, Pietų Osetijos ir Rusijos) taikos palaikymo pajėgos. Kol Gruzijai vadovavo Eduardas Ševardnadzė, padėtis buvo gana stabili. Tačiau ji gerokai paaštrėjo po „rožių revoliucijos“ prezidentu tapus Michailui Saakašviliui, pagrindiniais savo politikos prioritetais paskelbusiam efektyvaus teritorinio integralumo atkūrimą ir integraciją į Vakarų struktūras. Rusijos vaidmuo Rusija šiuo atveju yra atsidūrusi patogioje padėtyje, leidžiančioje daryti didelę įtaką kaimyninės Gruzijos situacijai. Ir tai yra ne tik legalus karių buvimas teritorijoje, kuri pasaulio bendruomenės akyse tebėra Gruzijos dalis. Prie vadinamųjų taikdarių (kuriuos vadinti tiesiog taikdariais neteisinga, kadangi taikdariai pagal apibrėžimą turi būti nešališki, ko tikrai neįmanoma pasakyti apie Rusijos karius) pridėjus glaudžius ekonominius ir politinius osetinų ryšius su Rusija, faktą, kad daugelis osetinų turi Rusijos pilietybę bei norą susijungti su pastarosios sudėtyje esančia autonomine Šiaurės Osetija, gauname išties efektyvų ginklą. Ir visiškai nereikia stebėtis, kad problemų padaugėjo kaip tik Gruzijai ėmus gravituoti Vakarų link. Ypač šalies siekis įstoti į NATO erzina didžiąją kaimynę. Kartą jau patyrusi pralaimėjimą, kai prieš jos valią į Aljansą buvo priimtos Baltijos šalys, dabar, būdama gerokai sustiprėjusi, Rusija pasiryžusi nė už ką neleisti buvusiam Šaltojo karo varžovui priartėti ir iš kitos pusės bei taip patirti dar vieną pralaimėjimą. Būtent siekis bet kokiomis įmanomomis priemonėmis sutrukdyti Gruzijos integracijai buvo deklaruotas viešai ir pačiu aukščiausiu lygiu. O koks gali būti efektyvesnis būdas už separatizmo skatinimą ir įtampos eskalavimą? Konflikto link Konfliktas buvo brandinamas įvairiais būdais. Prasidėjo viskas pavieniais incidentais. Apšaudyta Gruzijos teritorija, numuštas nepilotuojamas gruzinų lėktuvas, vėl apšaudymas, oro erdvės pažeidimai... Tikslas dvejopas: viena vertus, erzinti Gruziją ir stebėti reakciją – tiek jos, tiek Vakarų. Kombinacija pasirodė tinkama: Gruzija nebuvo nusiteikusi taikstytis, o Vakarai tradiciškai vangūs. Lietuviai pašūkavo tyruose, bet, pripažinkime, iš mūsų šalies užtarėja menka. Vėliau buvo abipusis pajėgų didinimas Gruzijos ir Pietų Osetijos pasienyje. Trumpam buvo pasirodžiusi viltis, kad tai tik eilinis jėgos demonstravimas, kuris niekuo rimtesniu nepavirs. Net prabilta apie derybas. Tačiau žodžiai žodžiais, o veiksmai... Konfliktas Viskas prasidėjo aktyviu susišaudymu. Nesutariama, kas pradėjo, to tikriausiai niekada ir nesužinosime. Vėliau gruzinai puolė. Puolė sėkmingai, apsupo Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį ir, atrodo, kuriam laikui ją užėmė ar bent įgijo didelės miesto dalies kontrolę. Kaip tik tuo metu pasirodė Rusijos tankai ir prasidėjo antskrydžiai prieš Gruzijos karines bazes bei, nepatvirtintais duomenimis, civilius gyventojus. Paprasčiau tai galima įvardinti taip: Rusija pradėjo ataką prieš suverenią kaimynę. Gruzija paskelbė visuotinę mobilizaciją, regionas atsidūrė ant plataus masto karinio konflikto slenksčio. Interviu CNN televizijai Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis siūlė atkreipti dėmesį į datą, pasirinktą atakai. Viso pasaulio gyventojų ir naujienų tarnybų dėmesys nukreiptas kitur: Pekine prasideda olimpinės žaidynės. Daugelio įtakingiausių valstybių vadovai taip pat Kinijoje, sprendimų priėmimas komplikuotas. Kitaip tariant, kol pasaulis supras, kas įvyko ir sureaguos, darbas jau bus padarytas. Beje, čia galima prisiminti ir lietuvišką patirtį. Kodėl agresijai prieš mūsų šalį buvo pasirinktas 1991-ųjų sausis? Ogi todėl, kad pasaulio akys tuomet buvo nukreiptos į pirmąjį Persų įlankos karą. Atrodo, istorija kartojasi... Reakcija Kokia yra bei gali būti prognozuojama tarptautinė reakcija? Šiuo atveju visų pirma turiu omenyje tris organizacijas: NATO, Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą. Tikėtina, kad jokios rimtesnės reakcijos nebus ir tai jau yra tapę pastarųjų darinių vizitine kortele. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba per visą pirmąją konflikto dieną nesugebėjo sutarti dėl trijų sakinių apimties raginimo nutraukti smurtą. Tai puikiai iliustruoja šios institucijos negebėjimą adekvačiai reaguoti į situaciją (kartu su kitais pavyzdžiais, tokiais, kaip Kosovas, Sudanas ar Zimbabvė). Kita vertus, ko galima tikėtis, kai veto teisę turi viena iš kariaujančių šalių – Rusija. Lygiai taip pat sunku prisiminti atvejį, kai stuburą turinti parodė Eurospos Sąjunga. Kankinama vidinių problemų, skirtingų šalių narių interesų, bei suvokdama savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ES tikrai ryžtingai nestos Gruzijos pusėn nepaisant to, kad Lietuva ir keletas kitų šalių vėl mėgins organizuoti Gruzijos palaikymo kampaniją. NATO nesikiš Lygiai taip pat neįsitrauks ir NATO – juk sunku įsivaizduoti šį aljansą stojantį prieš buvusią Šaltojo karo varžovę. Jungtinės Valstijos irgi nesiims vienašališkų veiksmų: taip, Gruzija yra artima ir svarbi jų sąjungininkė, tačiau geri santykiai su Rusija amerikiečiams reikalingi dar svarbesnėse srityse, tokiose kaip, tarkime, derybos su Šiaurės Korėja. Juolab, neryžtingumo hipotezę sustiprina ir viešoji nuomonė. Teko skaityti nemažai europiečių ir amerikiečių blogų bei forumų ir juose vyrauja dvi nuomonės: pirmoji – Gruzija yra agresorius, antroji – tai ne mūsų reikalas, nesikiškim ir nerizikuokim naftos tiekimu. Pirmuoju atveju tegalima konstatuoti, kad Rusijos propaganda veikia puikiai, o antruoju galima priminti tikrai ne vieną pavyzdį, tarkime, Miuncheną. Tuo tarpu pačioje Rusijoje pasyvumo nė ženklo. Pranešama apie tai, kad registruojami šalyje esantys Gruzijos piliečiai ir jų turtas, įvairios organizacijos reikalauja valdžios pradėti masines deportacijas. Rengiamos protesto akcijos, kurios nėra sankcioniotos, tačiau netgi viešai palaikomos teisėtvarkos organų. Galima visiškai pagrįstai baimintis smurto protrūkių. Liūdna perspektyva Ko galima tikėtis iš šio konflikto? Deja, nieko gero. Kariniai veiksmai nebeapsiriboja Pietų Osetija, Rusija bombarduoja Tbilisį ir kitus Gruzijos miestus, o jų ambasadorius JTO pareiškė, esą tai galėtų liautis tik Gruzijai atsiprašius, bet ir atsiprašymas būtų tik pirmas žingsnis. Panašu, kad nuspręsta rimtai pademonstruoti, kas šeimininkas regione ir visiškai parklupdyti provakarietiškiausią jo valstybę. Vakarai Gruzijai nepadės. Žinoma, bus daug pareiškimų, raginančių nutraukti kovas, galbūt netgi keletas žodinių Rusijos pasmerkimų ir tuo viskas baigsis. Spaudimo iš visuomenės vyriausybės nejaus. Kitaip tariant, nieko naujo. Juk tai tik vienas konfliktas iš daugelio. Užsimerkus prieš tiek ankstesnių agresijos faktų, galima ištverti ir dar vieną. O žmonės... Kas tie žmonės, argi jie žūsta ne kasdien? J.Petronio nuotr. Į viršų
|
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu
