VersloSavaite.lt - Smulkieji verslininkai įvardijo kliūtis, trukdančias plėtoti verslą
 

reklama

reklama

Tautvydas Padgurskas   
2018 07 26, 10:17
Smulkieji verslininkai įvardijo kliūtis, trukdančias plėtoti verslą

Image
Jurga Banienė
Kauno centre vegetariškų patiekalų kavinę turinti kaunietė Jurga Banienė įsitikinusi, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui, per sunki jų mokesčių našta ir tai – pagrindiniai dalykai, kurie ne skatina, o atbaido pradedančiuosius verslininkus.

 

„Esu laiminga, nes neturiu skolų ir laiku savo darbuotojams moku atlyginimus. Niekada gyvenime nesigailėjau to, ką darau. Tačiau nors esu įsteigusi mažąją bendriją, mokesčius moku kaip didelė įmonė“, – sako J. Banienė.

 

KSU docentė ir verslumo ekspertė Austė Kiškienė pastebi kitą neigiamą tendenciją – lyginant Lietuvą su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje didelis jauno verslo „neišgyvenimo“ procentas.

Tuo tarpu smulkiesiems verslininkams atstovaujantis regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius teigia, jog Lietuvos miesteliuose smulkūs ar šeimyniniai verslai yra retas reiškinys, o to priežastis – didžiųjų prekybinių tinklų ar kitų didelių verslo ryklių konkurencija.

reklama

 

Mokesčiai – kaip didelei įmonei

 

Kaune dirbanti J. Banienė savo veiklą pradėjo mažiau nei prieš dešimtmetį, miesto centre atidariusi žalių kokteilių barą. Nors tokia idėja atrodė keista ir neperspektyvi, tačiau ji – pasiteisino, o prie J. Banienės ruošiamų kokteilių nusidriekdavo eilės.

Tačiau netrukus žalių kokteilių gamyba, pamačiusi verslininkės sėkmę, nutarė imtis patalpų, kurias verslui nuomojosi J. Banienė, savininkė.

 

Tada moteris nusprendė imtis kitos veiklos. Laisvės alėjos tarpuvartėje, prieš pat Nacionalinį Kauno dramos teatrą išsinuomojusi patalpas ji įkūrė nedidelę vegetariškų patiekalų kavinę „Žalia pupa“.

J. Banienės įkurtoje mažojoje bendrijoje dirba keturi žmonės, taip pat pati verslininkė. Kai reikia – ji būna ir valytoja, ir virėja, ir indų plovėja. Daugelis J. Banienę pažįstančių bičiulių bei klientų įsitikinę, kad jos sėkmės paslaptis – ji pati.

 

„Kai manęs paklausia, kur sėkmės paslaptis, aš atsakau – paprastumas“, – teigia pašnekovė.

2017 metus J. Banienė vadina minusiniais, tačiau taip pat priduria, kad praėjusiais metais ji nemažai investavo – įsigijo reikiamos įrangos.

 

„Mes nesame PVM mokėtojai. Džiaugiuosi, kad neturiu skolų, kad laiku darbuotojams išmoku atlyginimus, susimoku nuomą. Kai pradėjau verslą – neturėjau jokių santaupų, todėl žinau, su kokiomis problemomis susiduria pradedantieji savo verslą“, – sako J. Banienė.

 

Verslininkės teigimu, per mažai dėmesio pradedantiems kurti savo verslą teikia valstybė, be to, pradžioje reikia turėti ir bent šiek tiek santaupų.

 

„Reikia susimokėti mažiausiai už trijų mėnesių nuomą, be to, susiremontuoti patalpas. O trečią darbo dieną ateina iš agentūros AGATA ir reikalauja susimokėti už kavinėje grojančią muziką”, – nelinksmai juokavo J.Banienė.

kirta žmonių sveikatinimui – ruošiamas kokybiškas maistas, neprekiaujama alkoholiu.

 

„Kodėl tokioms įmonėms nėra jokių išlygų ir mokesčius turime mokėti kaip kavinės ir restoranai, dirbantys iki nakties ir prekiaujantys alkoholiu? Tokia pati situacija ir dėl skambančios muzikos, kai mokesčius reikia mokėti nepriklausomai nuo tavo darbo laiko.

 

Apskritai kalbant apie mokesčius mes juos mokame taip pat, kaip didelės uždarosios akcinės bendrovės.

 

„Ir dar. Jei įmonės, prekiaujančios alkoholiu, yra savotiškai „baudžiamos“ vis didėjančiais akcizais, tai mes, kurie orientuoti į sveikatingumą, sveiko maisto gamybą turėtume būti skatinami, pavyzdžiui, mažesniais mokesčiais ar kitomis privilegijomis”, – kalbėjo J,Banienė.

 

Kalbėdama apie verslo sėkmę J.Banienė įvardija ir idėją bei atrastą nišą. Be vegetariškų patiekalų restorano J.Banienė dar organizuoja maisto ruošimo pamokas.

 

Sunku konkuruoti su didžiosiomis vaistinėmis

 

Tuo tarpu Jonavoje 45 metus gamybinei vaistinei vadovavusi Vida Jokimienė sako, kad prasidėjus didžiųjų vaistinių tinkle erai mažoms vaistinėms konkuruoti tapo itin sudėtinga.

„Tiesa, aš vaistinės veiklą nutraukiau dėl asmeninių priežasčių. Tačiau kalbant apie darbą – tu esi tik mažas sraigtelis, su kuriuo nelabai kas skaitosi. Jokio palaikymo iš niekur, tiesiog verdi savo sultyse”, – kalbėjo V.Jokimienė.

 

Didžiausia mažų ir didelių vaistinių atskirtis – perkamų vaistų kiekiai. Viena nedidelė vaistinė jų perka nepalyginamai mažiau, nei didieji tinklai, todėl ir kaina konkuruoti būna sunku.

 

„Buvo tokia dalis vaistų, kuriuos mes gaudavome tokia kaina, kokia didžioji vaistinė juos parduoda pirkėjui. Tai kaip tu gali konkuruoti?“, – kalbėjo V.Jokimienė.

 

Pasak pašnekovės, Lietuvoje šiuo metui likusi vos viena-kita gamybinė vaistinė, visas jas iš rinkos išstūmė nelygi konkurencija.

 

„Smulkiam verslui reikia mažiau kontrolės, o daugiau kitokio dėmesio ir patarimų. Įvairios darbdavių konfederacijas mato tik dideles gamyklas ir įmones“, – sakė jonavietė.

 

Veiklą nutraukia nemažai įmonių

 

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2016 metais Lietuvoje veikė 79 tūkst. 840 mažų ir vidutinių įmonių. Lyginant su situacija, kuri buvo prieš dešimtmetį, šis skaičius išaugo daugiau nei 28 tūkst. įmonių.

 

Bet tai, kad įmonės nepajėgia išsilaikyti, liudija kiti skaičiai – Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje įregistruota beveik 9 tūkst. naujų įmonių, tačiau dėl įvairių priežasčių kasmet maždaug 5 tūkst. įmonių nutraukia veiklą.

 

Didžioji dalis įmonių – beveik 45 tūkst. – turi iki keturių darbuotojų, 15 tūkst. 551 įmonė – nuo 5 iki 9 darbuotojų.

 

KSU docentė ir verslumo ekspertė Austė Kiškienė ne kartą domėjosi verslo situacija kitose šalyse.

Lyginant valstybes pagal naujų verslų kūrimosi rodiklius, Lietuva pirmauja visoje ES. Lietuvos naujų verslų kūrimosi rodiklis 2015 m. buvo 18,55 proc., Latvijos – 17,23 proc., Estijos – 10,28 proc., Lenkijos – 12,13 proc.

 

„Tačiau reikia pripažinti, kad verslų išgyvenamumo rodiklis yra prie žemesnių. Lietuvoje verslų išgyvenimo iki 3 m. rodiklis yra žemiausias visoje ES – 39,7 proc. Latvijoje šis skaičius yra 56,77 proc., Estijoje – 58,02 proc., Lenkijoje – 54,24 proc.

 

Pasak A.Kiškienės, dažniausiai taikomos paskatos verslumui kitose šalyse yra mokestinės lengvatos, greitas ir efektyvus įmonės registravimo procesas.

 

„Pavyzdžiui, Airijoje yra taikomas žemas – 12,5 proc. – pelno mokestis, o Bulgarijoje įmonę galima įregistruoti tik su 1 EUR įstatinio kapitalo“, – sakė A.Kiškienė.

 

Vertinant statistiškai, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didžiąją dalį įmonių sudaro smulkus ar vidutinis verslas – tokia tendencija yra visose šalyse.

 

 

Įvardija panašias problemas

 

Pasak A.Kiškienės, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vykdomu valstybių konkurencingumo tyrimu, verslui Lietuvoje problematiškiausios sritys yra mokesčių dydis, neefektyvi biurokratija, ribojantis darbo rinkos reguliavimas ir mokesčių reguliavimas.

 

„Lyginant mus su kaimyninėmis šalimis bei kitomis ES valstybėmis matome, kad problemos yra labai panašios, ir mes labai neišsiskiriame.

 

Estijoje pirmoje vietoje pagal daugiausiai problemų verslui keliančias sritis taip pat yra mokesčių dydis, antroje vietoje nepakankamai išsilavinusi darbo jėga.

 

Latvijoje į pirmą vietą iškelta neefektyvios biurokratijos problema, antroje vietoje – mokesčių dydis. Lenkijoje taip pat pirmąsias vietas sąraše užima mokesčių dydis bei mokesčių reguliavimas. Vokietijoje – mokesčių dydis ir mokesčių reguliavimas, Prancūzijoje – mokesčių dydis ir ribojantis darbo rinkos reguliavimas.                  

 

„Jei apskritai nagrinėti verslą pagal įvairius verslo faktorius, šis tyrimas rodo, jog prasčiausi verslo rodikliai Lietuvos atveju yra vertinant verslo sofistikaciją ir inovatyvumą. Lyginant su kaimynėmis verslo sofistikacijos klausimus matome, kad Estija mus lenkia tik viena vieta. Lietuva užima 46 vietą, Estija 45 vietą, o Latvija – atsilieka  ir užima tik 62 vietą.

 

Pagal inovacijų rodiklius Lietuva užima 41 vietą, Estija mus ženkliai lenkia ir yra 30 vietoje, o Latvija ženkliai atsilieka, atsidūrusi 81 vietoje. Lenkija yra 52 vietoje, Vokietija – 5, o Prancūzija – 17 vietoje.

 

Apie verslumą, pasak A.Kiškienės, galima diskutuoti iš įvairių pusių. Pavyzdžiui, remiantis net keliais tyrimais (Amway Global Entrepreneurship report, ES atliekami verslumo tyrimai) lietuviai yra labai pozityviai nusiteikę verslumo atžvilgiu. Latviai ir estai – taip pat.

 

Tačiau nepaisant beveik visuotinės pozityvios Lietuvos respondentų nuomonės apie verslumą, net daugiau nei pusė tų pačių respondentų atsakė, kad Lietuva yra nedraugiška verslumui šalis.

„Taigi, lietuviai yra draugiški verslumui, tačiau mano, kad Lietuvos visuomenė nėra tam palanki. Lietuva šiuo požiūriu šiek tiek išsiskiria – tiek latviai, tiek estai apie savo valstybių draugiškumą verslumui mano geriau nei mes.

 

Europoje ir pasaulyje manančių, kad jų valstybės yra palankios verslumui taip pat yra vidutiniškai daugiau nei Lietuvoje”, – tyrimą komentavo A.Kiškienė.

 

Verslo sėkmė – idėja ir išskirtinumas

 

Kaune esantis prekybos miestelis „Urmas“ yra vadinamas smulkiųjų verslininkų tvirtove ir veikiantis jau ne vieną dešimtmetį.

 

Pasak Jono Plentos, prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovo, ne vienas verslininkas čia patalpas nuomojasi dešimtmetį ar ilgiau. Keli iš jų dirba nuo pat miestelio įsikūrimo pradžios.

„Prekybos miestelyje „Urmas“ šiuo metu yra daugiau kaip 2500 parduotuvių arba prekybos vietų, iš jų beveik 60 proc. sudaro smulkusis verslas.

 

Žymių mažėjimo ar didėjimo tendencijų nematome. Galbūt pastebime jaunuosius verslininkus, kurie jauno amžiaus pradeda verslą, turėdami labai stiprią verslo idėją.

 

Idėjos atkeliauja ir iš užsienio ir išanalizavus rinką arba mūsų prekybos kompleksą”, – kalbėjo J.Plenta.

 

Apie netikėtas ir perspektyvias verslo idėjas kalba ir daugiau ekspertų, įvardindami tai kaip didžiausią sėkmės tikimybę.

 

Tačiau, J.Plentos teigimu, prekybos miestelyje dirbančių visų verslininkų tikrai negalima įvardyti kaip netradicinių idėjų sumanytojų.

 

„Kalbant apie mus, prekybos miestelis yra ne tik kauniečiams, tačiau ir kitų miestų gyventojams nuo seno žinoma prekybos erdvė. Čia lankosi tūkstančiai žmonių, o didelis žmonių srautas ir yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių verslininkai patalpas nuomojasi čia”, – kalbėjo J.Plenta. 

Lygina su kitomis valstybėmis

 

Tuo tarpu V.Šalaševičius teigia, kad smulkieji verslininkai priversti žaisti nesąžiningą žaidimą. Be to, kalbant apie šį sektorių reiktų lyginti Lietuvos ir kitų šalių situaciją.

 

„Išsivysčiusiose vakarų valstybėse smulkus ir vidutinis verslas yra valstybių ekonomikos stuburas ir raumenys, o šio sektoriaus vaidmuo – labai reikšmingas”, – kalbėjo V.Šalaševičius.

 

Kur kas geresnė situacija nei Lietuvoje yra kaimyninėje Lenkijoje.

 

„Pakelėse – daugybė mažų paslaugas siūlančių įmonių, mažų parduotuvių. Panašūs vaizdai Italijoje ar Turkijoje.

 

O Lietuvos miesteliuose smulkūs ar šeimyniniai verslai yra retas reiškinys ir, einant laikui, neatrodo, kad plėstųsi, o, atvirkščiai, traukiasi dėl prekybinių tinklų ar kitų didelių verslo ryklių konkurencijos.

 

Tai nesąžiningas žaidimas. Jau retai didesniame miestelyje rasi maisto produktų parduotuvę, nepriklausančią vienam ar kitam tinklui. Jei dar tokia gyvuoja, tikėtina, kad po metų kitų jau ant jos sienų kabės visiems žinomas prekinis ženklas. Panašios tendencijos – dėl degalinių, autoservisų, kavinių, vaistinių ar knygynų”, – sakė V.Šalaševičius.

 

Pasak pašnekovo, smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė yra ypatingai svarbi bendrojo vidaus produkto augimui, naujų darbo vietų kūrimui, regionų socialinių – ekonominių skirtumų mažėjimui, eksporto plėtotei, kriminogeninės būklės gerėjimui, šalies vidurinės klasės kūrimui”, – sakė pašnekovas.

V.Šalaševičiaus teigimu, šiuo metu yra numatytos mokestinės lengvatos tik šiais metais įsteigtoms mažosioms bendrijoms ir individualioms įmonėms.

 

„Bet aš didžiausią problemą matau kontroliuojančių institucijų iš karto baudžiantį ir gąsdinantį vaidmenį, o ne konsultuojantį ir padedantį, taip pat labai didelę biurokratiją”, – kalbėjo V.Šalaševičius.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama