Arena

„Lietuvoje ženkliai padidėjus arenų skaičiui, šios, siekdamos išgyventi, yra priverstos konkuruoti dėl jose vykstančių renginių. Tai, ar pavyks į savo areną pritraukti pramoginį renginį, sporto varžybas ar netgi čempionatą, dažnai priklauso ir nuo renginio organizatoriui siūlomos arenos nuomos kainos, į kurią įskaičiuojamas ir arenos nekilnojamojo turto mokestis. Galiausiai, ši kaina turi didelės įtakos renginių bilietų, kuriuos perka žiūrovai, kainai“, – sako Vilniaus „Siemens“ arenos generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis.

Nekilnojamojo turto mokesčio nemoka nei viena šiuo metu Lietuvoje veikianti arena. Be to, visos Lietuvos arenos, išskyrus Vilniaus „Siemens“ areną, yra pastatytos su kiekvieno miesto savivaldybės finansine parama.

„Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ arena ne tik, kad kaip ir visos kitos Lietuvos arenos, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, bet dar ir iš Kauno savivaldybės gauna metinę 3 mln. litų finansinę paramą. Dėl tokių lengvatų ir papildomų finansinių įplaukų, jie gali mažinti kainas, o tai teigiamai atsiliepia ne tik jų, kaip arenos, bet ir Kauno konkurencingumui“, – argumentuoja V. Šiugždinis.

Miesto tarybos sprendimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio Vilniaus „Siemens“ arenai, kuris būtų apie 160 tūkst. litų per metus, turėtų paaiškėti kovo 7 d.

Susiję straipsniai:

• Rekordinis ketvirtis startuoliams: sumokėta 67,8 mln. eurų mokesčių
• VMI gyventojams laiku grąžino 252 mln. eurų GPM
• Ukrainai paremti įsigytoms prekėms ir paslaugoms — PVM lengvata
• Vietoj įmonės „atsargų“ – beveik tuščios lentynos
• Verslas siūlo Lietuvoje įvesti patikimo mokesčių mokėtojo statusą