2008 m. buvo Europos vienybės išbandymo metai. Birželio mėnesį Airijos rinkėjai referendume atmetė Lisabonos sutartį, kuria buvo siekiama pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) valdymą ir jį pritaikyti prie naujų sąlygų.

Kilo aštrūs ginčai dėl santykių su Rusija, energetikos politikos, ūkio krizės įveikimo priemonių.

Kartais nesusitarė nauji ir seni ES nariai, kartais tarpusavyje ginčijosi Sąjungos senbuviai.

Europa ilgą laiką vylėsi, kad jos nepaveiks Amerikos nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ir finansų krizė. Viltys buvo tuščios, o pastangos susitarti dėl veiksmų plano nebuvo itin veiksmingos.

Spalio pradžioje ES pirmininkaujanti Prancūzija pakvietė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vokietijos vadovus į aukščiausio lygio pasitarimą krizei aptarti. Susirinkę vadovai nesusitarė dėl vieningo rinkų gelbėjimo plano, kuriam priešinosi Vokietija, nuogąstaudama, kad plano priėmimas ją priverstų savo pinigais gelbėti kitų šalių bankus.

Prancūzijos nutarimas pakviesti tik trijų, o ne visų ES šalių, vadovus sukėlė pasipiktinimo bangą ir įspėjimus, kad ketvertukas neturi teisės priimti sprendimus ir juos primesti kitoms narėms.

Ilgainiui Didžioji Britanija, Prancūzija ir daugelis kitų šalių nutarė skatinti ūkio augimą, didinti išlaidas, taigi ir biudžeto deficitą, mažinti mokesčius, ir imtis kitų priemonių, kurios skatintų vartojimą ir pirkimą.

Vokietija laiko tokią politiką pragaištinga, todėl šį mėnesį Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas, pažeisdamas neoficialų ES vadovų susitarimą viešai nekritikuoti savo kolegų, pasmerkė Londono nutarimą sumažinti PVM tarifą ir smarkiai didinti valstybės įsiskolinimus.

Pasak P. Steinbrucko, neatsargi Anglijos vyriausybės politika atima žadą. Didžioji Britanija atkirto, nurodydama, kad Berlyno taupymo politikai nepritaria pasaulio šalių dauguma. Tačiau vadovų susitarime Vokietija pritarė ūkio stimuliavimo planui.

Nors visos ES ir NATO šalys pasmerkė Rusijos veiksmus konflikte su Gruzija ir ypač Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą, gerokai skiriasi senosios ir naujosios Europos požiūris į santykius su Rusija.

Vakarų Europos šalys pabrėžia tolesnio bendradarbiavimo ir santykių sunormalinimo svarbą, santūriai vertina NATO planus plėstis į Rytus. Buvusio socialistinio bloko šalys labiau linkusios laikyti Rusiją nedraugiška šalimi, kartais kalba apie galimą Rusijos agresiją, ragina kuo greičiau į NATO priimti Gruziją ir Ukrainą, griežčiau laikytis derybose su Maskva.

Balandžio mėnesį Prancūzija ir Vokietija nepritarė siūlymui Gruzijai ir Ukrainai suteikti NATO Narystės veiksmų planą, bet kartu su kitomis NATO šalimis įsipareigojo ilgainiui priimti jas į Aljansą.

Po Gruzijos ir Rusijos konflikto nesutarimai paaštrėjo. Kai kurios Rytų Europos šalys, ypač Lietuva, kritikavo tai, ką jos laikė pasyvia Vakarų laikysena, kritikavo prezidento Nicolas Sarkozy tarpininkavimą, reiškė nepasitenkinimą dėl derybų su Rusija atnaujinimo.

Vakarų Europos šalys neliko skolingos. Gruodžio mėnesį jos ne tik nepritarė NATO Narystės veiksmų plano suteikimui Gruzijai ir Ukrainai, bei davė suprasti, kad šios šalys greit netaps NATO narėmis.

NATO ir ES priklauso daugiau negu dvidešimt šalių. Nesutarimai neišvengiami, jų būta ir praeityje. Tačiau per pastaruosius metus didėja ginčų skaičius. Jie tampa aštresni, dažniau prasiveržia į viešumą. Senajai Europa pradeda įgristi reiklūs nauji nariai, kurie kritikuoja senbuvius, prašo vis daug išmaldų, nelinkę nusileisti.

Įtampos dar padidės. Ūkio krizė tik prasideda. Jai paaštrėjus, bus dar sunkiau susitarti, padažnės vietos spaudos raginimai pirmenybę skirti saviems interesams. ES ar NATO neiširs. Ir beveik visada bus randamas koks nors kompromisinis sprendimas.

Tačiau jei politikai atsargiau nekalbės, nesiliaus viešai priekaištavę vieni kitiems, mažės tarpusavio pasitikėjimas bei ryžtas labiau rūpintis bendrais, o ne savais reikalais.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Pasikalbėkime apie infliaciją (komentaras)
• Ar racionalu šiuo metu didinti atlyginimus? Taip. (komentaras)
• Kaip tapti milijardieriumi?
• Ar išsiskirs Šiaurės ir Pietų Baltijos respublikų kelias?
• Dar kartą – su Naujaisiais!