„Anksčiau prieš Kalėdas visi stengdavosi daryti kuo didesnes nuolaidas, tačiau dabar ši tendencija ėmė nykti. Prieš Kalėdas žmonės ir šiaip perka dovanų, tad suteikti nuolaidą tapo neprasminga“, – pastebi Vilniaus universiteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius.

Tuo metu kiti ekspertai teigia, kad Lietuvoje nuolaidų metas dar tik aušta – kartu su kitąmet esą Lietuvoje dar tik pasirodysiančia ir visus iki vieno sektorius paliesiančia krize.

Anot Lietuvių–islandų bendruomenės pirmininkės Ingos Minelgaitės, visas Reikjaviko oro uostas apstatytas stendais su užrašais „Pusės kainos žemė“.

„Dėl ekonominės krizės krona euro atžvilgiu yra nukritusi apie 60 proc., dėl to euro perkamoji galia Islandijoje padidėjo beveik 60 proc. Pardavimų kampanija daugiausiai skirta turistams, kaimyninių šalių gyventojus. Islandai labai laukia pirkėjų užsieniečių“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak moters, dauguma nuolaidų pritaikyta toms prekėms, kurios buvo užsakytos ir atvežtos į Islandiją šiek tiek anksčiau, kada jos buvo brangesnės. Kuo prekė buvo brangesnė, tuo dabar su didesne nuolaida parduodama.

„Didžiausias nuolaidų bumas Islandijoje jau praėjo. Užsidarinėjo prestižinės parduotuvės, kuriose parduodami baldai buvo gerokai brangesni negu kitose parduotuvėse. Prieš užsidarydamos jos baldus išpardavinėjo su iki 90 proc. nuolaida. Drabužių išpardavimas vyko ir tebevyksta, bet spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad naujų kolekcijų pristatymai yra sustabdyti“, – dėstė I. Minelgaitė.

Lietuvių–islandų bendruomenės pirmininkės teigimu, didžiausios nuolaidos be jau anksčiau minėtiems baldams Islandijoje taikomos automobiliams ir statybinėms medžiagoms, tuo tarpu ypatingų nuolaidų maisto produktams I. Minelgaitė nepastebėjusi.

„Žmonės kalba, kad po Naujųjų metų kainų kilimas maisto prekių atžvilgiu bus didžiulis. Šiuo metu apie 10 proc. pabrangęs pienas, bet kiaulienai dabar taikoma kur kas daugiau akcijų nei anksčiau. Aviena, kuri labai populiari Islandijoje, nė kiek neatpigusi“, – dalinosi įspūdžiais pašnekovė.

I. Minelgaitės teigimu, ekonominės krizės akivaizdoje islandai, skirtingai nei lietuviai, nė kiek nepanikuoja.

„Lietuvoje, jei tik pasigirsta kokia blogesnė žinia ar kalbos apie eurą, prekybos centruose tuoj pat nebelieka cukraus ir kruopų. Islandijoje šiuo atžvilgiu jokios panikos. Neseniai internete tinklaraštininkai buvo paleidę gandą, kad po Naujųjų metų maisto prekių kaina padidės tris kartus. Islandų reakcija buvo nulinė. Jie nesijaučia nuskriausti“, – tikino pašnekovė.

I. Minelgaitės teigimu, ištikus ekonominei krizei į gera pasikeitė ir islandų maitinimosi ypatumai.

„Islandai pradėjo naudoti daugiau subproduktų. Anksčiau, pavyzdžiui, tiek kiaulienos, tiek avienos kepenėles jie išmesdavo. Dabar patys prisipažino, kad buvo išlepę. Jie subproduktų nenaudojo ne dėl to, kad jie būtų buvę blogi ar pigūs, tiesiog buvo geriau pirkti didelį, gardžiai atrodantį kumpį. Dabar islandai grįžta prie savo senųjų, tradicinių patiekalų ir taip džiaugiasi: „O, pagaliau mes vėl savo islandiškus patiekalus galėsime gaminti“, – pasakojo moteris.

Nuslėpti įmonės būklę padeda pardavimų strategija

Anot profesoriaus, Vilniaus universiteto Marketingo katedros vedėjo Sigito Urbonavičiaus, kai ekonomika lėtėja, labai retai kada galima sulaukti kainų didėjimo, tačiau būna ir išimčių, nes pardavimų strategija – individualus sprendimas, priimamas įmonės viduje.

„Lietuvoje prieš Kalėdas savo produkcijai visi stengdavosi padaryti kuo didesnę nuolaidą, nes ji turėjo būti pastebėta rinkos ir dar gerokai ją pareklamuodavo, kas reikšdavo papildomas išlaidas. Paskutinius dvejus metus ši tendencija ėmė nykti. Prieš Kalėdas žmonės ir šiaip perka dovanas, tad suteikti nuolaidą tapo tarsi ir neprasminga.

Kai kurie specializuoti prekybos tinklai pabandė išskleisti nuolaidas laike, t. y. pritaikyti jas gruodžio pradžioje, bet nebetaikyti paskutinę savaitę prieš Kalėdas. Visiškai nedaryti nuolaidų Lietuvoje mažai kas rizikuoja, kadangi tokia jau pas mus tradicija susiformavusi – jeigu nedarysi nuolaidų prieš Kalėdas, tai tu negeras, nepaisant to, kad ekonomiškai nuolaida kartais ne taip ir naudinga“, – dėstė pašnekovas.

S. Urbonavičiaus nuomone, kadangi ekonominė situacija pakito, galima spėti, kad nemažai įmonių, kurios eilę metų atsiveždavusios prieš Kalėdas į Lietuvą didžiulius prekių kiekius ir taikydavusios joms didžiules nuolaidas, šiemet to nedarys dėl nepalankios ekonominės situacijos.

Lrt.lt pašnekovas teigė nemanantis, kad visų prekių ir paslaugų kainos turi drastiškai kristi žemyn vien todėl, kad šalį ištikusi krizė arba artinasi Kalėdos.

„Jeigu įmonės prekinis ženklas yra kokybės lyderis, staiga sumažinus kainą, tai būtų traktuojama kaip signalas apie suprastėjusią prekės kokybę“, – sakė S. Urbonavičius.

Jeigu daryti prielaidą, kad daugelis verslininkų atsivežė arba planuoja atsivežti mažesnį kiekį Kalėdoms skirtų prekių, tai nieko nuostabaus, kad ir joms taikomos nuolaidos gali būti šiek tiek mažesnės, teigia ekonomikos specialistas.

„Išoriniai signalai, kuriuos prekybininkai ar kitos įmonės siunčia rinkai, ne visada pasako tiesą apie tai, kokia iš tikrųjų yra situacija įmonės viduje. Lietuva yra nuolaidų kraštas, ypač prieš Kalėdas. Manau, dauguma prekybininkų vis dėlto darys kalėdines nuolaidas, nes Kalėdos – tokia data, kurios mūsų žmonės nepamiršta.

Galbūt tos nuolaidos bus šiek tiek kitokios, šiek tiek kitaip išdėstytos, gal su jomis susijusių prekių grupės bus mažesnės, bet manyti, kad nuolaidų iš viso nebus, būtų nelogiška“, – mano S. Urbonavičius.

Labiausiai nukentėjo prabangos prekių pardavėjai

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės pavaduotojas Arūnas Dirvinskas teigė, kad stipriausiai ekonominė krizė palietė prabangos prekių pardavėjus, siūlančius įsigyti buitinę ir vaizdo techniką, odos gaminius ar kailinius.

„Visuotinė krizė palietė ir smulkųjį verslą, nors krizių metu smulkus verslas amortizuoja tiek ekonominį, tiek socialinį šoką. Krizės metu kiekvienas vartotojas ima taupyti ir apsiperka ten, kur pigiau. Pigiau yra turgavietėse, mažose parduotuvėse, kur veiklos sąnaudos mažesnės. Turguje nėra fiksuotos kainos.

Žmogui, atėjusiam į turgavietę apsipirkti, visada paliekama erdvės deryboms. Ir paskutinį pusmetį ta erdvė ypač didelė“, – sakė pašnekovas.

Anot A. Dirvinsko, šiuo metu stengiamasi nekaupti prekių atsargų, jas realizuoti nors už savikainą, kad būtų apyvartinių lėšų, lėšų pragyvenimui.

„Smulkūs verslininkai nežlugs. Turės truputį transformuoti savo verslą, galbūt sumažinti plėtrą, bet, be abejo, išgyvens.

Aš siūlau visada derėtis. Derėtis būtina, nes smulkiajame versle nėra fiksuotų kainų, o be to, verslininkas yra tiek lankstus, kad net minimalus uždarbis jį tenkina, nes jis savo asortimentą gali operatyviai papildyti, atsiveždamas prekių“, – teigė smulkiųjų prekybininkų atstovas.

Tikroji krizė į Lietuvą dar tik ateina

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nuomone, dabar Lietuvai dar ne pats blogiausias metas.

„Lietuvoje krizės dar nėra, yra tik krizės regimybė. Žiūrėdami į 2009 m. biudžetą matome, kad laukia tikrai nelengvi metai ir į tą orientuojamės. Lietuvos blogiausia dar tik laukia kitų metų pradžioje. Tikėtina, mus ištiksianti krizė ir jos pasekmės bus švelnesnės negu Vakarų Europoje, bet tai priklausys nuo to, kokių veiksmų imsis mūsų valstybė“, – teigia specialistas.

Anot pašnekovo, kad krizė artėja rodo jau prasidėję jai būdingi procesai.

„Kainų kritimą po truputėlį imame jausti. Labai puikus pavyzdys – nekilnojamo turto rinka. 2007 m. pirmame ketvirtyje būdavo taip, kad jeigu statybininkas pasakydavo kainą, tai tiek ir nė litu mažiau tekdavo mokėti. Dabar, kalbama, nusiderėti galima iki 30 proc. Kur dar kritusios ekspeditorių paslaugų, kai kurių maisto produktų kainos“, – dėstė S. Besagirskas.

Pašnekovo nuomone, dėl to, kad Lietuva yra šalis, kuri savo produkciją orientuoja į eksportą, labai sunku prognozuoti būsimas prekių ir paslaugų kainas, tačiau tikėtina, kad tiek vienų, tiek kitų kainos kitais metais kris.

„Daug priklausys nuo tų šalių, kurios perka lietuviškas prekes. Tarkime, nuo to, kokia bus Europos Sąjungos žemės ūkio politika, priklausys ir mūsų trąšų gamintojų kainos“, – teigė ekonomistas.

S. Besagirskas spėjo, kad kainų kritimo neišvengs nė vienas šalies sektorius.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Ar Europai gresia nauja skolų krizė?
• Regionų verslas sulaukęs finansinės pagalbos siekia didinti atsparumą krizėms
• Lustų krizė: Kokią įtaką turi Rusijos karas?
• Ekonomikos apžvalga: tęsiasi gero gyvenimo krizė
• Turkija – didžiausias finansų sistemos siaubas nuo 2008-ųjų krizės