Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį buvo 5,2 proc. mažesnė nei tuo pat metu pernai. Šis rodiklis – prasčiausias per penkerius metus.

Pasak banko „DnB Nord“ vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, „mažmeninės prekybos atstovai į tokią pavojingą padėtį pateko pirmą kartą po įstojimo į Europos Sąjungą“.

Pirmą kartą nuo 2003 metų neigiamas mažmeninės prekybos augimo rodiklis užfiksuotas šiemet rugpjūtį (-3,3 proc.), tačiau rugsėjį jis vėl buvo teigiamas.

J. Rojakos teigimu, spalio rodiklis atspindi ir verslo atstovų, ir paprastų vartotojų neigiamus lūkesčius, dėl kurių mažmeninė prekyba nukenčia „pirmiausiai ir labiausiai“.

Anot jos, šios Kalėdos mažmenininkams bus toli gražu ne pačios sėkmingiauios.

„Pakartoti praeitų metų rezultatus bus labai sunku. Fiksuojama, kad prekybininkai atveža daug prastesnės kokybės prekių. Mažmeninės prekybos atstovai tokioje pavojingoje situacijoje atsidūrė pirmą kartą po įstojimo į Europos Sąjungą. Bus sunku pakartoti ne tik praeitų, bet ir užpraeitų metų Kalėdinės prekybos reuzltatus“, – lrt.lt aiškino J. Rojaka.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdomasis direktorius Marius Busilas lrt.lt sakė, kad Lietuva nėra atskira sala, tad ją veikia neigiamos pasaulinės tendencijos.

Anot jo, nemažėja „gal tik maisto prekių“ pardavimai, tačiau buitinės technikos ar aprangos prekių jau parduodama mažiau.

Tačiau M. Busilas paneigė J. Rojakos teiginį, kad šiemet į prekybos centrus atvežama daug prastesnės kokybės prekių.

„Prekybos centrai šioms šventėms pradeda ruoštis prieš metus: prekės užsakomos žiemą arba ankstyvą pavasarį. O tada dar nebuvo kalbama apie šią finansų krizę“, – sakė jis. 

„Swedbank“ vyriausiosios analitikės Linos Vrubliauskienės teigimu, po Naujųjų metų situacija mažmeninėje prekyboje bus „dar sunkesnė“.

„Po Naujųjų metų Lietuvoje parduotuvės bus apytuštės: pirks daug mažiau žmonių“, – prognozavo L. Vrubliauskienė.

Pasak jos, pradeda taupyti ne tik paprasti vartotojai, bet ir verslo įmonės. Dažniausiai atsakoma plėsti automobilių parką.

Pastebima, kad kitose Baltijos valstybėse naujų automobilių pirkimas ir registravimas, palyginus su Lietuva, sumažėjo dar daugiau – apie 40 proc.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta per pirmus dešimt šių metų mėnesių siekė 30,13 mlrd. Lt ir buvo 7,3 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai.

Tačiau vien šių metų spalį, lyginant su 2007 metų spaliu, mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 5,2 proc.

Statistikų teigimu, labiausios prie rodiklio mažėjimo prisidėjo variklinių transporto priemonių pardavimų sumažėjimas.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „GrowTech“ šiemet planuoja per milijono eurų apyvartą
• Mažmeninėje prekyboje ir vėl reikės palaukti geresnių laikų
• Elektroninė prekyba: ko tikėtis pirkėjams ir į ką atsižvelgti verslininkams 2022-aisiais?
• Elektroninė prekyba auga
• Elektroninė prekyba auga, tačiau neatperka nuostolių verslui uždarius parduotuves