Lietuvos bankui buvo mesti kaltinimai, kad jis nebesuvaldo padėties Lietuvoje, todėl dalį kaltės dėl infliacijos reiktų prisiimti jam. Šiuo klausimu analitikų nuomonės išsiskiria.

Maisto produktai infliacijos kaltininkai?

Rugsėjo 29 dieną, Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas Seime ketina pranešti, kad dėl didėjančios infliacijos kalti brangstantys maisto produktai.

Paskutiniu metu šalyje daugėja kritikos Lietuvos bankui, nes, pasak kai kurių specialistų, jis nesuvaldo situacijos, todėl turėtų prisiimti dalį kaltės dėl išaugusios infliacijos, teigiama Lrytas.lt tinklalapyje.

Nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas Lrytas.lt teigė, kad jo niekas neįtikins, jog, kaip teigia Lietuvos banko atstovai, infliacijos kaltininkas yra pabrangęs maistas ar koks nors kitas vartojimo krepšelio produktas.

Pasak jo, tai tik vienas būdų supaprastinti reiškinį, nesigilinant į problemos esmę.

Kai kurių analitikų manymu, aiškinti infliaciją produktų brangimu yra pigus „analitikavimas“ ir žmonių klaidinimas, nutylint tikrąsias infliacijos priežastis.

Dėl infliacijos kalta ir valstybė

Nors kai kurie analitikai teigia, kad Lietuvos bankas turėtų prisiimti nemažą kaltės dalį dėl infliacijos ir pagaliau išsakyti tikrąsias jos priežastis, kiti mano, kad jo kaltės dalis yra labai maža, vos matoma arba jos iš vis nėra.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad centrinis bankas infliaciją labiausiai didina tuomet, kai prispausdina niekuo nepadengtų pinigų ir juos išleidžia į rinką. Bet Lietuvos banko pinigų politikos funkcijos yra apribotos valiutų tarybos modelio, dėl kurio Lietuvos bankas nepadengtų pinigų spausdinti negali.

„Vienintelė reali Lietuvos banko galimybė paveikti infliaciją – per komerciniams bankams taikoma privalomųjų atsargų normą. Kuo ji Lietuvos banko nustatoma didesnė – tuo mažiau pinigų komerciniai bankai gali paskolinti. Tačiau ši norma Lietuvos banko nebuvo keičiama“, - Verslosavaite.lt sakė V. Žukauskas.

Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims teigė, kad Lietuvos bankui gali tekti tik nežymi dalelė kaltės.

„Didžioji dalis infliacijos mūsų šalyje buvo nulemta išorinių, nuo mūsų nepriklausančių veiksnių ir sąlygų“, – Verslosavaite.lt sakė V. Klyvienė.

Pasak jos, žiūrint į maisto produktų, įvairių prekių brangimą natūraliai kyla klausimas, ar nebuvo piktnaudžiaujama ir naudojamasi mūsų šalies rinkos mažumu ir panašiai. „Nesubalansuojanti biudžeto valstybė taip pat prisidėjo prie vadinamosios „paklausos infliacijos“ skatinimo - šio veiksnio taip pat negalima atmesti, – sakė V. Klyvienė. – Tuo tarpu Lietuvos bankas šiuo atveju atlieka tik stebėtojo vaidmenį.

Vieno kaltininko nėra ir negali būti

Pasak V. Žukausko, infliacijos reiškinys pernelyg kompleksiškas, kad jos sukėlimu galėtų būti apkaltintas vienas ekonomikos subjektas.

„Nagrinėjant infliacijos priežastis Lietuvoje minėtina daugiau ir, manau, svarbesnių už Lietuvos banko politiką veiksnių: ES fondų pinigai, nesubalansuotas valstybės biudžetas, augančios valstybės išlaidos, pasaulinis tam tikrų žaliavų kainų augimas, spartus namų ūkių pajamų augimas ir nuo jo atsiliekantys gamybiniai įmonių pajėgumai, didėjantys komercinių bankų skolinimo mastai“, – teigė V. Žukauskas.

AB bankas „Swedbank“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas teigė, kad kaltinimai Lietuvos bankui gali būti kažkam patogūs ir naudingi, bet tvirtinti, kad Lietuvos bankas yra kaltas dėl infliacijos – neteisinga.

„Infliacijos priežastys yra daugialypės, ir ne kartą jau aptartos. Nereiktų pamiršti, kad infliacija išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, - Verslosavaite.lt sakė T. Andrejauskas.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Koks bus infliacijos poveikis?
• Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
• Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
• Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?
• Infliacija grįžo į vienaženklę zoną