Verslosavaite.lt nuotr.

Trūksta pinigų

„Vilkiką „Volvo“ (1996 m.) mainau į lengvąjį automobilį“, „15 ha miško keičiu į biuro patalpas arba butą", „Mainau sodą su bitininko nameliu į automobilį", „Lietus ratus keičiu į naudotą biuro odinę sofą", „Už interneto puslapio dizaino sukūrimą siūlome sodybos nuomą", „Drabužių nuomą mainau į automobilio remonto paslaugas". Štai tokių ir panašių skelbimų virtualioje erdvėje vis daugėja. Užsienio spaudoje taip pat pastebima, kad Rytų Europos šalyse ėmė itin populiarėti natūriniai mainai.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas, patvirtino, kad vis daugiau įmonių ieško, kaip galėtų apsikeisti savo produkcija ar paslaugomis.

„Per sunkmetį natūrinių mainų svarba išauga, nes didėja nepasitikėjimas viena kitu, įmonės vengia atidėti mokėjimus, bankai sunkiau skolina. Dalį problemų gali išspręsti mainai, kurie tampa vis populiaresni Lietuvoje, nors partneriams nelengva surasti vienas kitą“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Užsienyje natūriniai mainai kur kas populiaresni. Šveicarijoje jau keli dešimtmečiai veikia natūrinių mainų bankas, panašus prieš kelerius metus įkurtas Rusijoje.

„Lietuvoje, žinoma, nėra tokio verslo pasitikėjimo kaip Šveicarijoje, kai vienos įmonės galėtų dabar patikėti kitoms kokią nors prekę ar paslaugą, už kurią mainais ateityje gautų kitą daiktą ar paslaugą. Tačiau pavienių atvejų, kai pavyksta susitarti net kelioms įmonėms, jau yra“, – sakė S.Besagirskas.

Natūriniai mainai gali padėti sutaupyti, nes keičiant prekes ar paslaugas reikia mokėti mažiau mokesčių, nei parduodant.

Atrado nišą

Pagrindinė problema – rasti verslo partnerį, kuriam reikėtų būtent to siūlomo daikto ar paslaugos, ir mainais taip pat gauti reikalingų paslaugų.

„Statybų sektoriuje tapo įprasta už paslaugas ar prekes atsiskaityti butais. Tačiau tai – priverstinis atsiskaitymas, nes statybininkai neturi pinigų sumokėti. Procesas pajudėtų greičiau, jeigu būtų įkurta bendra duomenų bazė ar bankas kaip Šveicarijoje", – kalbėjo S.Besagirskas.

Kažką panašaus į duomenų bazę Lietuvoje bando kurti Karolis Baleiša, vadovaujantis per kelis mėnesius Lietuvoje atsiradusiems dviem natūrinių mainų portalams internete.

Vasaros pradžioje pradėjo veikti verslo mainų portalas, kuriame įmonės įdėti savo skelbimus ir perskaityti kitų bendrovių pranešimus gali nemokamai. Šį projektą nutarta tęsti įkuriant naują mainų portalą, tačiau šio paslaugos mokamos. Užsiregistravusios įmonės apie jų poreikius atitinkančius pasiūlymus informuojamos elektroniniu paštu.

„Manome, kad įmonėms bus parankiau mokėti kokią nors sumą ir pačioms nevargti ieškant juos dominančių pasiūlymų", – aiškino K.Baleiša.

Būdas atsikratyti turto

Pašnekovas neslepia, kad ne tik idėją, bet ir jos įgyvendinimo pagreitį suteikė dabartinis sunkmetis: „Šiais laikais grynas pinigas ypač vertingas. Per sunkmetį įmonėms patogu atsiskaityti savo prekėmis ir paslaugomis. Toks atsiskaitymo būdas populiarėja, o mes padedame partneriams rasti vieniems kitus."

Dažniausiai natūrinių mainų Lietuvoje ieško reklamos ir interneto paslaugas siūlančios įmonės, įvairios valymo, pramogų, poilsio paslaugas teikiančios bendrovės. Be to, mainai esą parankus būdas atsisakyti turto, kuris įmonei nebereikalingas.

"Šiais laikais parduoti ir gauti pinigų vis sunkiau. Mainai yra nebloga galimybė neturint pinigų gauti turto ar paslaugų", – aiškino K.Baleiša.

Portalų turinį stengiamasi griežtai kontroliuoti, nes kai kurie linksmų plaučių lankytojai palieka visiškai absurdiškus skelbimus. Taip pat stengiamasi, kad įmonių skelbimai nevirstų nemokama reklama.

"Būna atvejų, kai akivaizdžiai reklaminius skelbimus tenka ištrinti. Tuomet įmonėms rašome laiškus ir įspėjame teikti mainų, o ne akcijų ir nuolaidų pasiūlymus", – sakė portalų vadovas.

Tiesa, šiuo metu įmonių dėmesys kiek atslūgo: birželį kasdien naujų skelbimų būdavo po 10-15, o vasaros pabaigoje – gerokai mažiau.

K.Baleiša kol kas nesiryžta tvirtinti, kad portalai taps perspektyviu verslu: „Mes patys dar nesame atsakę į klausimą, ar tokia paslauga reikalinga ir perkama. Šiuo metu, sakyčiau, yra pasitikrinimo stadija. Jeigu mums pasiseks, manau, nebūsime vieninteliai."

Už darbus – butai

Statybų sektoriaus įmonės vienos pirmųjų šalyje pajuto sunkmečio smūgius ir prisiminė natūrinius mainus.

„Asociacijoje ne kartą esu girdėjęs, kad į finansinius sunkumus įklimpę statybininkai butus siūlė subrangovams ir medžiagų tiekėjams. Žinau, kad kai kurie jų juos paėmė. Ne paslaptis, visi dabar jaučia pinigų troškulį, ypač statybininkai, tad visi ima tai, ką gali, kad neliktų basi. Iš tikrųjų geriau paimti butą, ir jį vėliau parduoti esant tam tikram nuostoliui, nei laukti, kol užsakovo įmonei bus įvykdyta reorganizacija arba dar blogiau - paskelbtas bankrotas“, – pripažino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Jis taip pat prisiminė, kad anksčiau būdavo atvejų, kai patys statybininkai, santechnikai ar apdailos specialistai vietoj užmokesčio paprašydavo buto viename ar kitame jų įrengtame name.

Statybininkų ir nekilnojamojo turto bendrovių atstovų teigimu, su natūriniais mainais susijusi apskaita nevedama. Taigi beveik neįmanoma patikrinti, kiek butų buvo iškeista už prekes ar paslaugas, kiek jų atiteko patiems statytojams.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?