Baltijos šalių finansų ministrai įsitikinę, kad šalių ūkių plėtros perspektyvai didelę reikšmę turi fiskalinės drausmės laikymasis.

Visose Baltijos valstybėse skolos lygis yra žemas, šalys turi mažą fiskalinį deficitą arba subalansuotą biudžetą, laikėsi konservatyvios išlaidų politikos – tai ir kartu tolesnis fiskalinės drausmės laikymasis gali užtikrinti darnaus ilgalaikio ūkio augimo perspektyvas.

Konferencija vyko senojoje Lietuvos sostinėje

Šiandien Trakuose, „Apvalaus stalo klube“, priešais istorinę pilį, įvyko metinis Baltijos šalių finansų ministrų susitikimas, kuriame  dalyvavo Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Estijos finansų ministras Ivari Padar ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Konferencijoje buvo aptartos Baltijos šalių ekonomikos ir finansų aktualijos.

Finansų ministrų nuomone, prisijungimas prie euro zonos būtų svarbus Baltijos šalių makroekonominiam stabilumui užtikrinti, tačiau artimiausiu metu šalims iškils sunkumų įgyvendinant Mastrichto kriterijus. Dėl tokių vidaus ir išorės veiksnių kaip didelės energijos ir maisto produktų kainos infliacijos lygis išlieka aukštas, nors infliacijos spaudimas turėtų atlėgti. Be to, sunkiau įgyvendinami tampa valdžios sektoriaus finansų srityje užsibrėžti tikslai.

„Euro įvedimas yra visų Baltijos šalių strateginis uždavinys. Sieksime kad Baltijos šalys atitiktų Mastrichto reikalavimus ir kuo greičiau prisijungtų prie euro erdvės”, – sakė R. Šadžius.

Akcizų kėlimas gali padidinti kontrabandos srautus

Susitikime ministrai aptarė akcizų kurui klausimus. Lietuvai, Latvijai bei Estijai, kaip ir kai kurioms kitoms valstybėms narėms, buvo suteikti pereinamieji laikotarpiai, kol bus pasiekti minimalūs akcizų tarifai benzinui, dyzeliniams degalams ir žibalui.

„Estija jau pasiekė akcizų minimalius tarifus, tačiau mes pasisakome už tai, kad kiekviena šalis pati turėtų teisę reguliuoti akcizų lygius”, – teigė Estijos finansų ministras I. Padar. Lietuva ir Latvija nėra pasiekusios minimalaus akcizų lygio. Latvija išreiškė susirūpinimą ir taip jau rekordinėmis prekių kainomis, o Lietuva baiminasi išaugsiančių tabako ir alkoholio kontrabandos srautų iš Rusijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos.

Pasisakė prieš naftos akcizų kilimą

Baltijos šalys vieningai pasisakė dėl naftos akcizų kilimo atidėjimo. Tačiau 2007 metais Europos Komisija pasiūlė iki 2014 m. padidinti minimalų akcizų tarifą benzinui nuo 359 eurų iki 380 eurų, o dyzeliniams degalams – nuo 330 iki 380 eurų už 1000 litrų (Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiems akcizų tarifams pasiekti buvo siūlytas naujas pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų).

Šis pasiūlymas ne kartą svarstytas ES darbo grupėse, ir dauguma valstybių narių svarstymų metu pritarė siūlymui didinti akcizų tarifus. Diskusijos dėl galimo minimalių tarifų padidinimo ES mastu tęsis šių metų rudenį, kai Europos Komisija pateiks siūlymą dėl energijos apmokestinimo.

Ekonominė krizė bus gera pamoka ES naujokėms

Estija susirūpinusi dėl itin aukštų kuro, maisto kainų bei mažėjančiu eksportu.

„Daug dėmesio turime skirti eksportui, tai turi išjudinti verslininkus. Visose Baltijos šalyse reikia kuo greičiau restruktūrizuoti ekonomiką” – pabrėžė I. Padar.

Tuo tarpu Latvijos finansų ministras įsitikinęs, kad ši krizė bus gera pamoka visoms naujoms ES šalims, nes tai pirmoji rimta krizė, kai Baltijos šalys yra ES sudėtyje.

„Turėsime patirties, nes kol kas turėjome tik Rusijos krizės pasekmes. Ši ekonominė krizė vyksta globaliu mastu, tad jos padarinius nuspėti labai sunku”, – sakė A. Slakteris.

Įšaldomas atlyginimų didinimas

Pažaboti infliacijai Estija ryžtingai įšaldė atlyginimų didinimą. Tokio paties pasiūlymo sulaukė ir Latvijos finansų ministras vakar Rygoje. Lietuvos pozicija kiek atsargesnė:

„Tai įdomus sprendimas. Yra ketinimų įšaldyti atlyginimų kėlimą valstybės tarnautojams, kurie gauna itin didelius atlyginimus, tačiau mažai gaunantieji tikrai nebus nuskriausti, visų pirma mokytojai, bibliotekininkai ir kt.”, – sakė R. Šadžius.

2009-ieji – stabilizacijos metai

Baltijos šalys vieningai pripažįsta, kad 2009 m. bus stabilizacijos metai, ekonomikos augimas bus nežymus. Tikimasi, kad aktyvesni bus užsienio verslininkai, kurių vis mažiau sulaukia Estija ir Latvija, o Lietuvoje užsienio investicijų tik nežymiai daugėja.

Vis tik prieita išvada, kad Baltijos šalys turi didinti energijos efektyvumą, modernizuoti energetikos ūkį, sudaryti kuo palankesnes sąlygas investicijoms bei užtikrinti valdžios stabilumą.

 
Baltijos šalių Finansų ministrai patvirtino, kad euro įvedimas yra visų Baltijos šalių strateginis uždavinys

V. Žuklevičiaus nuotr.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• AB „Kauno Baltija“ pusės metų apyvarta – 8,5 mln. Lt
• „Kauno Baltija“ darbuotojams – didesni atlyginimai
• „Kauno Baltija“ už pasiektus rezultatus dėkoja darbuotojams
• TEO teiks duomenų centrų ir duomenų perdavimo paslaugas bendrovei „Lukoil Baltija“
• „Acme Baltija“ ruošiasi užkariauti Pietų Amerikos ir Afrikos rinkas