Klestinčių įmonių vadovai, paklausti apie sėkmės formulę, be kitų veiksnių, dažnai pamini ir inovatyvumą. Kas telpa į šią dažnai vien su mokslo ir verslo bendradarbiavimu siejamą sąvoką? Apie tai ir kitus su inovacijomis susijusius klausimus – Verslosavaite.lt pokalbyje su Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktoriumi Kastyčiu Geču.

K. Gečo vadovaujama pelno nesiekianti organizacija teikia inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms. Pagrindinis centro tikslas – didinti tarptautinį Lietuvos verslo konkurencingumą, intensyvinant naujų technologinių sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle.

Ką reiškia teiginys „inovacijomis pagrįsta įmonės veikla“?,  - Verslosavaite.lt paklausė K.Gečo.

Inovatyvios įmonės nuolat kuria naujus ar reikšmingai patobulintus produktus, diegia naujus ar tobulina ankstesnius technologinius procesus. Dažniausiai kalbama apie technologines produkto ar proceso inovacijas, bet ne mažiau svarbios ir netechnologinės organizacinės ar rinkodaros naujovės. Neformaliai apibendrinant, inovacinę veiklą galima apibūdinti kaip žinių panaudojimą versle.

Kokie naujų žinių bei idėjų šaltiniai populiariausi tarp Lietuvos verslininkų? Kaip manote, kas tai lemia?

Inovacinė veikla visada susijusi su partneryste ir bendradarbiavimu. Statistika rodo, jog pagrindinis įmonių žinių „šaltinis“ yra klientai ir tiekėjai, antroje vietoje – konsultantai bei kitos įmonės, trečioje – mokslo įstaigos. Šiuolaikiniame informacijos amžiuje geografinės ribos neturi esminės reikšmės.

Ką patartumėte pradedančiam ambicingam verslininkui, norinčiam sukurti inovatyvią įmonę ir kurti inovatyvius produktus?

Tokiam verslininkui pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pasirinktoje rinkoje yra naujų produktų ar paslaugų poreikis, be to, pravartu įvertinti ir savo galimybes tokią produkciją ar paslaugas pateikti vartotojams. Dar nepradėjus verslo būtina nusiteikti vis naujiems iššūkiams bei pokyčiams, nes inovatyvi įmonė iš kitų išsiskiria nuolatine produkcijos ir procesų kaita.

Pradėjus verslą reiktų nepamiršti, kad visos inovacijos paremtos žinių panaudojimu ir partneryste, todėl svarbus komandinis darbas, bendradarbiavimas su kitais ūkio subjektais ir gebėjimai panaudoti naujausias žinias.

Praktiškai tai reiškia, kad „visa“ įmonė turi būti imli žinioms ir gebėti jas paversti komercine sėkme. O pačiam verslininkui kaip investuotojui patariu pasirengti didesniam rizikos laipsniui. Deja, visos inovacijos susijusios su rizika.

Gal esate pastebėjęs, kuriuose Lietuvos verslo sektoriuose dabar vangiausiai vystoma inovatyvi veikla?

Ten kur verslui dar nerūpi ilgalaikė perspektyva ar žinios nėra svarbiausias kapitalas, kurį reikia panaudoti, ten ir inovacijų galbūt nereikia. Tai gali sąlygoti daug faktorių, įskaitant „lengvą“ pelną ar verslus, kur sėkmę lemia kitoks kapitalas, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas.

Kas Lietuvoje šiuo metu populiariau – remti mokslą ir atradimus panaudoti naujų produktų kūrimui ar pasinaudoti užsienyje panašia veikla užsiimančių įmonių patirtimi, ar savarankiškai kurti naujus produktus, valdymo modelius ir pan.?

Manau, kad vyrauja antroji tendencija, kuri pati savaime nėra bloga, nes nebūtinai kūrėjų ir pionierių banga versle yra sėkmingiausia. Blogiau yra tai, kad nekuriant, neinvestuojant į naują žinojimą ir naujas galimybes, greitai galima ir visai sustoti...

Kalbant apie inovacijas dažnai apsiribojama siauru vertinimu, kaip mokslas prisideda prie verslo plėtros. O kaip Lietuvoje verslas prisideda prie mokslo tobulėjimo?

Tiek, kiek reikia verslo plėtrai. Kiekviena įmonė tai supranta individualiai. Įmonės, kurioms inovacijos yra jų strategijos dalis, daug investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), tame tarpe ir į tuos tyrimus, kuriuos vykdo mokslo įstaigos.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas iš esminių Europos Sąjungos prioritetų, o kaip mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas vertinamos Lietuvoje?

Rinkos ekonomikoje tai pasiūlos ir paklausos santykiai, bendradarbiaujama tiek, kiek tuo metu reikia. Tiesa, reikia pabrėžti, kad dėl savo pobūdžio – žinių panaudojimo – tai žymiai sudėtingesnis ir ilgalaikiškesnis procesas, negu paprasti pardavimo ir pirkimo ryšiai.

Užsiminėte, kad dalis naujų žinių, įkvėpiančių naujų produktų ar paslaugų kūrimui, verslininkus pasiekia iš užsienio. O gal žinote atvejų, kada užsieniečiai pasinaudojo Lietuvos verslininkų patirtimi?

Čia galioja ta pati rinkos logika – geras inovacinis sprendimas susilauks dėmesio ir iš užsienio, nes visi supranta, kaip sunkiai tai sukuriama ir kiek naudos tai gali suteikti. Bendravimas ir dalinimasis idėjomis normalus verslo partnerystės reiškinys. Vien mes per metus padedame 3-4 Lietuvos įmonėms „parduoti“ technologinius sprendinius partneriams užsienyje.

Apie netechnologines inovacijas ir jų sklaidą užsienyje kalbėti sunkiau. Nemanau, kad užsienio verslininkai nepanaudojo ar nepanaudos tokios verslo inovacijos Lietuvoje kaip apmokėjimas už automobilių stovėjimą trumpomis žinutėmis ar tokios rinkodaros inovacijos kaip mobiliojo interneto vartojimo skatinimas praktiškai už dyką „dalinant“ nešiojamuosius kompiuterius kartu su modemais.

Ūkio ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Lietuva palaiko integruotą Europos Komisijos požiūrį į pramonės politiką ir taip pat pritaria, kad būtų imtasi inovacijas skatinančių iniciatyvų. Kaip manote, kokios priemonės efektyviausiai skatintų inovacijų plėtrą?

Manau, kad svarbiausios keturios kryptys. Pirmoji – sukurti palankią inovacijoms aplinką, inovacijas skatinti finansine parama, antroji – didinti inovacinius gebėjimus įmonėse, mokslo įstaigose ir valdžios institucijose. Taip pat svarbu kelti bendrą inovacijų kultūrą šalyje bei skatinti ir remti bendradarbiavimą tarp įmonių, mokslo įstaigų, valdžios institucijų ir inovacijų paramos organizacijų.

Spalio pradžioje Žinių ekonomikos forumo iniciatyva trims įmonėms įteikti „Žinių ekonomikos įmonės 2007“ apdovanojimai. Kuo minėtas ketvirtus metus organizuojamas konkursas skiriasi nuo Lietuvos inovacijų centro trečius metus rengiamo „Inovacijų prizo“?

Esminis skirtumas, kad mūsų kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuojamame konkurse pagrindinis veiksnys yra inovatyvumas (naujų produktų ar paslaugų kūrimas). Konkurse galima dalyvauti pateikiant paraiškas inovatyvaus produkto ir inovatyvios įmonės kategorijose.

Esate Lietuvos inovacijų centro direktorius, gal galėtumėte įvardinti Jūsų nuomone svarbiausias centro funkcijas?

Centro misija – teikti inovacijų paramos paslaugas. Tai viešojo pobūdžio patariamosios konsultacinės paslaugos.

Veikiame keliomis pagrindinėmis kryptimis: paslaugos vykdantiems technologines inovacijas ir inovacinių gebėjimų stiprinimas.

Vystantiems technines inovacijas centro darbuotojai padeda ieškoti tarptautinių technologinių partnerių, perduoti technologas, atlikti technologijų auditą, planuoti įmonių inovacijų strategijas.

Norintiems stiprinti inovacinius gebėjimus siūlome patariamąją pagalbą rengiant inovacinius projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti, inovacijų prizo konkursą, konkursinį idėjų forumą, inovacijų portalą www.inovacijos.lt, inovacijų strategijų rengimą ir pan.

Per praėjusius metus konsultavome daugiau nei 1500 klientų.

Ar sutiktumėte su teiginiu, kad Lietuvoje didelis universitetų absolventų, bet mažas tvirtinamų patentų skaičius? Ką tai rodo?

Patentų skaičius parodo tinkamų komercializavimui mokslinių tyrimų rezultatų apimtis ir tuo pačiu jų brandą. Santykinai mažą patentų skaičių lemia daug įvairių veiksnių – teisinių, kultūrinių, intelektinės nuosavybės vadybos praktikos, mokslo rezultatų vertinimo sistemos ir kitų.

Patentai yra komercinio pobūdžio nuosavybės dokumentai, o reali ekonominė nauda verslui priklauso nuo galimybių licencijuoti patentuotas žinias, t.y. veiklos globalioje technologijų rinkoje galimybių ir praktikos.

Be to, patentai tėra viena iš žinių formų, jie labai svarbūs strateginių inovacijų srityje, kitose inovacijose galima panaudoti ir kitokias žinių formas.

Susiję straipsniai:

• Silicio slėnio ir Šiaurės šalių patirtis: kaip įdarbinti inovacijas?
• „Statoil“ autoplovyklose – 2 mln. eurų vertės inovacijos
• Inovacijos Lietuvoje – šįkart teigiamu žvilgsniu
• Ko trūksta, kad būtume inovatyvi šalis?
• Pasaulinis inovacijų indeksas: atsiliekame nuo estų ir latvių