Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto iniciatoriai ir oponentai. Tačiau pažiūrėkime, ką apie tai sako pagrindinis mūsų šalies įstatymas – Konstitucija.

Konstitucija – kaip įrankis už abortus

Seimo LSDP frakcija (socialdemokratai) ir Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė (VBRST) pareiškė, kad nagrinėjamas Gyvybės prenatalinėje (gyvybė iki gimimo) fazėje apsaugos įstatymas pažeistų Lietuvos Konstituciją, žmogaus privataus gyvenimo teises.

Savo pareiškime jie teigia, kad „Šiuo projektu siekiama iš moters atimti šeimos planavimo teisę, teisę nutraukti neplanuotą nėštumą“.

Keistai skamba frazė, kad abortas yra kaip šeimos planavimo būdas. Abortas yra pasekmė to, kad šeimos planavimas buvo vykdomas netinkamai arba iš viso nebuvo vykdomas.

Konstitucija – kaip įrankis prieš abortus

Įdomu tai, kad toje pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta, jog „žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Čia išsiskiria oponentų nuomonė, kas yra gyvybė.

Abortų šalininkai mano, kad užsimezgęs vaisius dar nėra gyvybė, nes nėra gimęs. Tačiau bent kiek besidominčiam medicina aišku, jog gyvybė užsimezga dar motinos įsčiose, kuriose vystosi ir ruošiasi gimimui.

Paspaudę ant šios nuorodos, (įspėjame, kad prie šio straipsnio pateiktos nuotraukos gali šokiruoti) pamatysite nuotrauką vaisiaus, kuris buvo nužudytas aborto būdu. Jam dar tik 8 savaitės, tačiau puikiai matosi jau pakankamai gerai išsivystęs organizmas, kuris būtų augęs toliau, jei jam būtų leista.

Europos Sąjungos patirtis

Septyniose Europos Sąjungos valstybėse abortai yra draudžiami tik iš dalies. Išimtys abortui vykdyti taikomos kada yra didelė apsigimimų galimybė, vaisius moters gyvybei kelia pavojų, arba kai moteris yra išprievartaujama.

Abortai visiškai draudžiami tik Maltoje. Likusiose devyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, tarp kurių ir Lietuva, abortai yra „legalus verslas“.

Svarstomame įstatyme abortus Lietuvoje siūloma leisti tik išskirtiniais atvejais kai: „nėštumas gresia nėščios moters sveikatai ar gyvybei, yra pagrįstų įtarimų, kad nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų, prenataliniai tyrimai arba kitos medicinos prielaidos rodo didelę tikimybę, jog vaisius bus sunkiai ir nepagydomai pažeistas arba sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga“.

Taip pat būtų reikalingas raštiškas moters sutikimas dėl aborto įvykdymo.

Religija niekuo dėta

Vyskupų Konferencija atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu nėra teisės akto, ginančio negimusią gyvybę, ragina vyriausybę neatmesti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto bei „ieškoti būdų, kaip negimusiai gyvybei suteikti maksimalią įmanomą įstatymų apsaugą“.

Tačiau klaidingai manoma, kad už abortų draudimą pasisako tik Katalikų bažnyčia ir krikščionys. Yra daugybė ateistų ar kitos religijos žmonių, kurie gerbia gyvybės formą, kad ir kokia ji bebūtų.

Juolab, kad pagal Konstituciją – valstybinės religijos Lietuvoje nėra, todėl priimtas įstatymas būtų visos valstybės, o ne tik bažnyčios išraiška už pirmapradę žmogaus teisę į gyvybę.

Gyvybė – valstybės rankose

Svarbiausias klausimas valstybei – ką ginti – negimusį kūdikį ar moters teises? Nuo šio sprendimo bet kokiu atveju priklausys Lietuvos ateitis. Skiriasi tik ginamųjų galimybės – moterys gali išsakyti savo nuomonę apie abortus, o tuo tarpų negimę vaikai, niekaip negali išreikšti noro gyventi.

Pesimistai teigia, kad uždraudus abortus, ir taip perpildyti vaikų namai sulauks dar daugiau gyventojų, suklestės nelegalūs abortai, kurie žudys ne tik negimusius vaikus, bet ir kels grėsmę pačios moters gyvybei.

Taip pat išaugs „abortų turizmas“, kuomet nėščios moterys keliaus atlikti aborto į tas šalis, kuriose tai nėra uždrausta. Iniciatoriai į šiuos teiginius atkerta trumpai – pirmiausia svarbu imtis konkrečių pirminių veiksmų, kad gyvybę būtų stengiamasi išsaugoti, t.y. drausti abortus.

Trūksta išsamios informacijos

Daug kalbėta apie lytinį švietimą, jo svarbą, tačiau akivaizdu, kad informacijos, visų pirmiausia, kaip apsisaugoti – trūksta, arba ta informacija pateikiama netinkamai, nepasiekia visų, kam ji reikalinga. Taip pat nėra išugdytas atsakomybės jausmas, kadangi visada išlieka galimybė – „jeigu kas, bus galima pasidaryti abortą“.

Tik maža dalis visuomenės žino kaip iš tikrųjų yra atliekamas abortas. Daugelis moterų būtent dėl šios priežasties ryžtasi abortui nė nenumanydamos, kad žiauriai žudo. Vienas iš abortų būdų – iš motinos įsčių vaisius paprasčiausiai pašalinamas dalimis (nuotrauka).

Karjera apkarsta

Lietuvoje abortai legalizuoti buvo 1955 metais, nuo tol laiko abortų „populiarumas“ sparčiai augo iki 1975 metų. Vėlesnis periodas iki 2006 metų buvo netolygus (statistika).

Lietuvos sveikatos centro duomenimis daugiausia abortų atliekama didžiuosiuose šalies (statistika) miestuose ir ne vien todėl, kad juose daugiausia gyventojų, bet ir todėl, kad čia daug daugiau moterų, kurios siekia ar bent jau trokšta karjeros, nori būti laisvos, todėl kūdikio gimimas apsunkintų jų socialinį gyvenimą.

Yra žinomas ne vienas atvejis kai, laikui bėgant, apkarsta ir užimamas postas ir laisvė, o sąžinės balsas pradeda kalbėti vis garsiau. Tuomet moteriai belieka kaltinti save, jog ji pati to norėjo ar pasidavė aplinkos spaudimui arba valstybę, kuri tai pateisino ir suteikė visus įgaliojimus tam įvykdyti.

Neleidžia turėti vaikystės

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina ne tik žmogaus teisę į privatų gyvenimą, laisvą apisprendimą, bet ir aukština šeimą, kuri „yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, - teigiama Konstitucijoje. Akivaizdu, kad šiandien vaikystė nėra tinkamai apsaugojama – kai kuriems jos tiesiog neleidžiama turėti...

Kitas aspektas, kalbant apie abortus, kuris turėtų pateisinti jų vykdymą yra teiginys, kad moteris nėra ir negali būti vien motina. Tačiau nenorėti ir jau būti mama (pastoti) yra du skirtingi dalykai. Moteris ir jos partneris nenorėdami tapti tėvais, turi imtis tinkamų priemonių jog to išvengtų.

Nuotrauka

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Tyrimas. Neplanuotą nėštumą nutraukia beveik viena iš dešimties
• Vartotojiškas požiūris į moters kūną – pagrindinis žudymo verslo principas