|
 Praeitą savaitę minėta Vaikų gynimo diena. Kasmet šia proga bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į vaiką ir jo teises. Tačiau mažai kalbama apie abortų metu žuvusius dar negimusius kūdikius. Šiame straipsnyje nieko nekaltindama siūlau susimąstyti apie atsakomybę už savo veiksmus užmezgant naują gyvybę.
Liberalus požiūris į moters kūną Liberalus požiūris į moters kūną skatina mus žvelgti į jį savininkės-vartotojos akimis: mano kūnas – ką noriu, tą ir darau su juo. Toks pasakymas primena visiems gerai žinomą posakį, kuriuo remiantis einama į anarchiją ir chaosą: po manęs nors ir tvanas… Tame pačiame kontekste tenka išgirsti, kad reikia gyventi šia diena, juk taip dabar moko ir įvairi reklama. Aišku, kad kiekvieną posakį suprantame individualiai, remiantis savo asmenine patirtimi ir moraliniais principais. Kiekvienas suaugęs žmogus susiduria su savęs ir savo gyvenimo prasmės ieškojimu. Kaip sunku šiandien atsakyti į klausimą: kas aš esu? Juokaujant, galima paklausti: o kuo Jums reikia, kad būčiau? Tačiau tai labai rimta. Priklausomai nuo situacijos, mes turime elgtis ir elgiamės skirtingai. Visuomenės normos reikalauja vienų dalykų, darbdavys – kitų, o aš pati noriu dar kitų. Trumpai pabandysiu pažvelgti į tai per moterišką prizmę: visuomenei reikia, kad aš būčiau išsilavinusi, kultūringa, laikyčiausi įstatymų bei pagal savo gabumus dirbčiau visuomenės labui ir pan. Darbdaviui reikia, kad aš stropiai atlikčiau paskirtus man darbus, būčiau sąžininga ir pareiginga su džiaugsmu dirbčiau viršvalandžius už minimalų atlygį ir pan. O aš pati noriu būti moterimi – mylima moterimi ir tuo pačiu metu būti visuomenės dalimi, dirbti mėgstamą darbą. Ką reiškia būti moterimi šiandiena? Ar užtenka to, kad mano chromosomų derinys ir kūno sandara yra moteriški? Konkretus atsakymas į šiuos, kaip ir daugelį kitų klausimų bus individualus, tačiau jis priklauso nuo principų ir vertybių, kuriomis pagrįstas mūsų gyvenimas. Būti ar turėti? Gyventi ar vartoti? Moteris – tik vartojimo objektas? Žiniasklaidoje siūlomas super-moters įvaizdis: veikli, graži, seksuali ir geidžiama (vartojama kaip mylima sinonimas). Tačiau tarsi negyva lėlė Barbė… Kūnas turi atitikti „standartą“ – visus metus rudas (nepriklausomai nuo natūralios kūno spalvos), nepaisant amžiaus – patrauklių formų ir be raukšlių, o svarbiausia – visada tinkamas įvairiam naudojimui, siekiant gyvenimo malonumų… Vienas iš tokių yra seksas. Įdomu tai, kad nuo seno žmonės žinojo, kad lytinių santykių metu atsiranda nauja gyvybė. Tačiau šiandien žmonės stengiasi tai kontroliuoti ar net paneigti. Ko norėti, jei moters kūnas yra jos pačios vartojimo objektas, o nauja gyvybė tik pašalinis malonumo vaisius, kurį sumokėjus galima lengvai pašalinti medikamentiniu arba chirurginiu būdu… Lietuvoje įstatymai leidžia tai daryti iki 12 nėštumo savaitės. Ar seksualinio malonumo vaisius yra tik moters kūno dalis? Kai susijungia dvi vyro ir moters lytinės ląstelės, susidariusi zigota jau turi unikalų tik tam žmogui būdingą genetinį „antspaudą“, kuris išliks visą likusį jo gyvenimą. 18-25 parą po apvaisinimo pradeda plakti širdelė, apie aštuntą gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos. Tad mediciniškai tai yra naujai užsimezgusi gyvybė, kuri nėra moters kūno dalis. Tiesiog jai reikia motinos įsčių, kad galėtų augti ir vystytis, jeigu tik nebus nužudyta... Paslauga ar žudymo verslas? Dirbtinis negimusios gyvybės nutraukimas yra vadinamas abortu. Lietuvoje jis už tam tikrą mokestį atliekamas (iki 12 savaitės) valstybinėse ir privačiuose medicinos įstaigose. Gydytojai, kurie atsisako daryti abortą (tai yra kiekvieno gydytojo teisė), nes jo įsitikinimai tam prieštarauja, gali išgirsti priekaištų, kad jei įstaigos paslaugų sąraše yra nurodyta paslauga – gydytojas privalo ją atlikti. Ar gydytojas yra paslaugų teikėjas? Gydytojas padeda atstatyti sveikatą ir ją palaikyti. Pagrindinis gydytojo principas: nepakenkti. Tačiau darydamas abortą gydytojas kenkia – nutraukia užsimezgusią naują gyvybę ir poabortinio sindromo (fiziologinės, psichologinės, socialinės) pasekmės paliečia ne tik moterį, bet ir jos vyrą, patį gydytoją ir dalyvavusį medicininį personalą. Gyvybės nutraukimas yra žudymas. Net jei abortą vadiname paslauga tai yra žudymo paslauga, o kainuojanti paslauga visada susijusi su verslu. Tad kiek kainuoja žmogaus gyvybė?
Į viršų
|
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu
