Verslosavaite.lt nuotr.

Žinoma, savivaldybių rinkimai savo svarba Lietuvoje neprilygsta Seimo ar Prezidento rinkimams, nors iš tiesų taip neturėtų būti. Juk savivaldybė ir turėtų būti ta pirmoji pakopa į kurią turėtume kreiptis, norėdami spręsti su valdžia susijusius reikalus.

Kiekviena savivaldybė turėtų labiausiai rūpintis ir tuo, kaip pritraukti kuo daugiau investicijų į savo miestą ar rajoną.

Tačiau ne paslaptis, kad dabar daugelis verslininkų eina į savivaldybę „susitvarkyti savo reikalų“ ir bendra miesto ar rajono gerovė jiems nelabai rūpi. Greičiau priešingai – kuo mažiau konkurentų, tuo geriau.

Yra ir kitas būdas pasiekti, kad savivaldybė priimtų tavo verslui palankius sprendimus. Tereikia solidžiai pafinansuoti kurią nors politinę jėgą ir tikėtis, kad ji vėliau už tai „sąžiningai“ atidirbs.

Tokių pavyzdžių Lietuvoje matėme  tikrai ne vieną – užtenka prisiminti dviejų didžiausių Lietuvos miestų merų machinacijas.

Arvydas Garbaravičius Kaune už valdiškus pinigus grindė klasės draugo „Fredos miestelio“ šaligatvius, o apie sostinės vadovo Artūro Zuoko abonentinius santykius su „Rubikonu“ visoje Lietuvoje jau sklando legendos.

Panašu, kad tokių istorijų ateityje teks išgirsti dar ne vieną, nes tiek Vilniuje A.Zuoką, atrodo, pakeis dar spalvingesnę praeitį turintis eksprezidentas Rolandas Paksas, kurio partija šiemet nepagailėjo lėšų politinei reklamai.

Atrodo, kad pinigų neskaičiavo ir Darbo partija, kuri, atsižvelgiant į visai neseniai ją lydėjusius skandalus, pasirodė visai neblogai. Kaip yra žinoma, pinigai ant medžių neauga ir iš dangaus nekrenta. Todėl teks už juos atidirbti.

Tačiau toks asmeninių interesų vaikymasis gali vieną dieną atsirūgti ir patiems finansuotojams, ne tik jų pakalikams politikoje. Įvairių grupuočių rietenos savivaldybių  tarybose ir Seime jau įgriso rinkėjams ir jei niekas nesikeis jų aktyvumas per rinkimus tik mažės.

Kartu stiprės ir įvairios marginalų ir radikalų partijos. Joms įsigalėjus, vargu ar galima bus tikėtis Lietuvoje stabilumo, o kartu ir palankių sąlygų verslui.

Susiję straipsniai:

• Ekonomikos politika – ne geopolitikos įrankis, o konkurencingumo sąlyga
• Euro zonos infliacijos skatinimo politika – istorija baigta?
• G. Gečiauskienė: finansų rinkoms labiau rūpi „Pokemon Go“, o ne tarptautinė politika
• ECB politika verčia įmones skolintis
• Dar neprasidėjus rinkiminei agitacijai – politikų reklamos gausa