Rusija

Su Rusijos taikomu embargu importuojamai produkcijai bei ES ir JAV paskelbtomis sankcijomis šie pokyčiai labai stipriai pabrangino importą ir nusmukdė vartojimą šalies viduje.

Pasak Lietuvos ekonomikos konferencijoje dalyvavusio R. Grajausko, smunkančiai ekonomikai papildomą smūgį sudavė Rusijos centrinis bankas, kuris paskutinį praėjusių metų ketvirtį užsienio valiutų rinkoje išleido 42 mlrd. JAV dolerių, tikėdamasis išgelbėti rublį. Tačiau tai ir drastiškai pakeltos palūkanų normos ne tik nepakeitė rublio nuvertėjimo trajektorijos, bet ir privedė šalies finansų rinką prie panikos.

Pasak ekonomisto, krizė Rusijoje stipriai sumažino Lietuvos eksportą į šią šalį. Prognozuojama, kad 2015 m. jis trauksis dar ketvirtadaliu. Tačiau R. Grajauskas pastebi, kad Lietuvos verslininkai gana lanksčiai persiorientuoja į kitas rinkas.

Šalies verslui jau pavyko kompensuoti 43 proc. praradimų Rusijos rinkoje: pirmiausia prie to prisidėjo išaugęs eksportas į Baltarusiją (20 proc.), Vokietiją (8 proc.), Italiją (2 proc.), JAV (3 proc.) ir Saudo Arabiją (4 proc.).

Susiję straipsniai:

• Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtaka Lietuvos ekonomikai: ko tikėtis ir kaip ruoštis?
• „Paulig“ palieka Rusiją
• Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?
• Trumpos kelionės į Baltarusiją: ką reikia žinoti renkantis draudimą?
• Į atsigaunančią Rusijos rinką vilčių dėti nereikėtų