Monetos

„Nepaisant matomo bendro lėtėjimo, visų trijų Baltijos šalių ekonomikos 2012 metų I ketv. daugiau ar mažiau viršijo mūsų lūkesčius, todėl pakoregavome ir visų 2012 metų BVP augimo prognozes“, – teigia AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Vis dar sparčiai augo Latvijos ekonomika, čia metinis tempas I ketv. siekė 6,8 proc. ir bent jau kol kas nerodė lėtėjimo požymių.

Visgi, Lietuvos ir jos Baltijos kaimynių ekonominės plėtros tempai ateinančiais ketvirčiais turėtų ir toliau lėtėti. Pagrindine to priežastimi ir toliau turėtų likti silpnėjančios ekonominės prielaidos euro zonoje. Jau dabar galime matyti nebe tokią įspūdingą eksporto ir pramonės plėtrą, o recesijos šešėlis Vakarų Europoje pritemdys ir Lietuvos ūkio sąlygas.

Šiemet Baltijos šalims gali tekti daugiau remtis vidaus paklausa. Nedarbo lygis visose trijose Baltijos ekonomikose pastaraisiais metais mažėjo; Lietuvoje per 2011-uosius jis susitraukė nuo 16,7 proc. iki 13,6 proc., Latvijoje – nuo 16,8 proc. iki 15,2 proc., o Estijoje – nuo 13,6 proc. iki 10,8 proc.

Deja, bendras matomas bruožas – darbo rinka teberiboja vidaus paklausą, o bedarbystė mažėja lėtesniu tempu, nei augo per krizę.

Ateinančiais ketvirčiais matysime teigiamą ekonomikos plėtrą, tačiau laukiamų ekonomikos pokyčių nepakenks naujoms darbo vietoms kurti ir nedarbo lygiui iš esmės sumažinti. Per krizę Lietuvos įmonės išmoko dirbti efektyviau su mažesniu resursų kiekiu, o ateinančių keleto metų ekonomikos augimo perspektyvos kol kas neskatins iš esmės plėsti esamų pajėgumų.

Susiję straipsniai:

• Trys pavojai ekonomikos atsigavimui
• Raul Eamets. Europos ekonomika – labai pavojingoje padėtyje
• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva