VersloSavaite.lt nuotr.

Tokias įžvalgas pateikia verslo rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi savo partnerių iš susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform“ (Vokietija) informacija.

„Bankrutuoti savo tėvynėje lietuviams teisiškai tapo įmanoma tik 2013 m. kovą, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - todėl dabartinis spartus bankrotų augimas paaiškinimas „žemu startu.“ Juk 2013 m. bankrutuojančiais buvo paskelbti tik 118  gyventojų. Tikėtina, kad augimas netrukus išsikvėps, nors pagal nemokių fizinių asmenų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų Lietuva atsilieka ir nuo Vakarų, ir nuo Rytų Europos valstybių.

To priežastis - sudėtinga ir paini tvarka, pagal kurią asmuo atsikrato savo skolų ir viską pradeda nuo švaraus popieriaus lapo. Todėl greičiausiai ir toliau bus populiaru  apsaugos nuo kreditorių ieškoti užsienyje: Jungtinėje Karalystėje ar kaimyninėje Latvijoje.“

Apie šių šalių patrauklumą bankrutuojantiems liudija ir „Creditreform“ pateikiama pernai metų nemokumo statistika. Tarp Vakarų Europos šalių pagal privačių bankrotų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų trečius metus pirmauja Jungtinė Karalystė (18,1 fizinio asmens bankroto). Po jos eina Austrija (11,6), Švedija (11,1) ir Vokietija (10,7).

Mažiausia privačių bankrotų koncentracija fiksuota Ispanijoje (0,1) ir Olandijoje (7,3). Svarbu atminti, kad itin nedidelis bankrotų skaičius dažnai rodo bankroto procedūros sudėtingumą ar subtilumus, o ne puikią šalies ekonomikos sveikatą.

Apie gerėjančius ekonomikos reikalus daugiau byloja privačių bankrotų dinamika per metus ar daugiau. Štai 2013-2014 m. bankrotų labiausiai sumažėjo Austrijoje (-6,0 proc.) ir Vokietijoje (-4,9 proc.), pagausėjo - Švedijoje (+9,8 proc.) bei Suomijoje (+9,3 proc.).

Susiję straipsniai:

• Prieš įsigaliojant naujoms pataisoms – bankrotų rekordas
• Kodėl žlunga jauni verslai?
• Naujų bankrotų – mažiau
• Rugsėjį – rekordinis įmonių bankrotų šuolis
• Paskelbė 3 didžiausias rugpjūtį bankrutavusias įmones