VersloSavaite.lt nuotr.

Lyginant su bendra statistika, jaunesni vartotojai beveik 3 kartus dažniau ieško alternatyvių atsiskaitymo būdų, o susidūrus su ilgomis eilėmis, kas ketvirtas palieka parduotuvę metęs savo prekių krepšelį. Tokia tendencija netolimoje ateityje prekybininkams gali tapti kasmetiniu kone 1,5 mln. Eur siekiančiu nuostoliu.

Apklausos duomenimis, kas ketvirtas jaunesnis nei 29 metų amžiaus pirkėjas, susidūręs su ilgomis eilėmis prie kasų, prekes tiesiog palieka ir išeina.

Anot įmonės „StrongPoint“ tarptautinio technologijų kūrimo ir vystymo padalinio vadovo Evaldo Budvilaičio, apklausos rezultatai prekybininkams signalizuoja apie netolimoje ateityje laukiančius ryškius vartotojų pirkimo įpročių pokyčius.

„Didžioji dalis pirkėjų Lietuvoje jaučia nepasitenkinimą dėl ilgų eilių arba atsiskaitymo parduotuvėse kokybės. Apklausa rodo, kad pastarieji galvoja, jog eilėse prie kasų praleidžia itin daug laiko – net 52 proc. mano, kad laukimas eilėje trunka nuo 5 iki 10 minučių. Toks klientų eilėje praleisto laiko suvokimas reiškia, kad pirkėjai eilėje jaučiasi suirzę ir nepatenkinti, kadangi remiantis ilgamete „StrongPoint“ patirtimi, pirkėjai prie kasų iš tiesų vidutiniškai praleidžia 3–4 minutes“, – pasakojo E. Budvilaitis.

Anot E. Budvilaičio, ateityje jaunoji karta taps dominuojančiu pirkėjų segmentu, o prekybininkams neprisitaikius prie kintančių jų poreikių, tai gali virsti milijonus siekiančiais nuostoliais. Ateityje ateisianti dar jaunesnė vartotojų karta kels ženkliai aukštesnius reikalavimus apsipirkimo individualumui, tad alternatyvios pirkėjų aptarnavimo galimybės prekybininkams turėtų būti itin aktualios jau dabar.

„Neprisitaikymas prie kintančių pirkėjų poreikių, dabartiniais duomenimis, didiesiems prekybininkams gali reikšti bemaž ketvirtadalį viso pelno praradimo. Atsižvelgiant į vidutinio Lietuvos pirkėjo krepšelio dydį bei per dieną didesniame prekybos centre apsilankančių pirkėjų skaičių, mūsų skaičiavimais, dėl numestų pirkinių krepšelių patiriamų nuostolių suma vienoje parduotuvėje ateityje gali siekti apie 1,47 mln. Eur kasmet“, – teigia „StrongPoint“ ekspertas.

Sprendžiant šias problemas, novatoriškų technologijų diegimas neišvengiamas. Jau dabar jaunoji karta drąsiai renkasi prekybininkų siūlomus alternatyvius atsiskaitymo būdus, kurie palengvina apsipirkimo procesą. Remiantis apklausos duomenimis, 29 metų amžiaus ir jaunesni pirkėjai, lyginant su bendru vidurkiu, savitarnos kasas renkasi trigubai dažniau. Taigi, savitarnos sprendimų diegimas prekyboje yra logiškas žingsnis.

„Tiesa, kad prekybininkai ir pirkėjai išties pajustų efektą, savitarnos sprendimai turi būti diegiami strategiškai teisingai – apsipirkimo sistema turi būti kuo patogesnė ir paprastesnė, o pačios kasos įrengiamos tinkamiausiose parduotuvės vietose ir pan.“, – pasakojo E. Budvilaitis.

Vyresnio nei 29 m. amžiaus pirkėjai dažniau renkasi stovėti eilėse, tačiau tai nereiškia, kad jie yra patenkinti apsipirkimo procesu ir kad jiems alternatyvūs apsipirkimo būdai nėra aktualūs. Savitarnos zonos – ne vienintelis technologinis sprendimas, siekiant sėkmingai valdyti eiles. Pasak E. Budvilaičio, jau dabar kaimyninių šalių rinkose taikomi asmeniniai prekių skenavimo įrenginiai, suteikiantys daugiau pasirinkimo galimybių vartotojui.

Pavyzdžiui, prekybininkai Estijoje jau kurį laiką siūlo pirkėjams skenuoti prekes tiesiog pasirinkus prekę iš lentynos – vartotojas norimas prekes krauna į krepšelį, prieš tai nuskenuodamas jas skeneriu. Prieš paliekant parduotuvę, užtenka parodyti skenerį kasininkui ar prieiti prie savitarnos kasos ir sumokėti nurodytą sumą“, – pasakojo „StrongPoint“ ekspertas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą UAB „StrongPoint“ užsakymu įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Susiję straipsniai:

• „Maxima grupė“ skolinasi 80 mln. eurų
• Kaune atidaryta nauja Lidl parduotuvė
• Degalų kainos Lietuvoje mažėja 4 savaitę iš eilės
• Kaip pačiam susikurti internetinę parduotuvę?
• „Borjomi“ palieka „Maximos“ lentynas