Verslosavaite.lt nuotr.

„Kaip ir buvo visus metus, per šventes svečių kaimo turizmo sodybose trečdaliu mažiau“, – tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Regina Sirusienė-Lamauskienė.

Pritraukia šeimininkų paslaugumas

Vis dėlto šiemet poilsiautojus pakvietė ne viena nauja kaimo turizmo sodyba. Pasak R.Sirusienės-Lamauskienės, kaimo turizmo paslaugas siūlantys savininkai įgyvendino devynis Europos Sąjungos (ES) remiamus investicinius projektus, naudojosi mažąja ES parama (iki 150 tūkst. litų). Tačiau suplonėjusios gyventojų piniginės sumažino poilsiautojų srautą.

Po Naujųjų metų kaimo turizmą buvo apėmęs sąstingis, bet vasaros sezono metu ši rinka kiek atsigavo. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės teigimu, sodybų užimtumas sumažėjo 30 proc., o vasarą kiek mažiau – 15–20 proc.

Šiemet mažiau kaimo turizmo sodybose lankėsi ir užsieniečių. O tie, kurie užsukdavo į jas, apsistodavo trumpesniam laikui – kelioms dienoms. Sumažėjo sodybose rengiamų seminarų, konferencijų, įmonių organizuojamų švenčių.

„Sunkmečiu pasitvirtino svarbus dalykas, kad poilsiautojus pirmiausia pritraukia ne vietovė, ežeras ar pastatai, o šeimininko paslaugumas, gebėjimas bendrauti. Tokie sodybų savininkai svečių nepristigo ir šiemet. Jie sugebėjo prisitaikyti, sumažino paslaugų kainas, tačiau poilsiautojų neprarado“, – sakė R.Sirusienė- Lamauskienė.

Pakenkė konkurencinėms sąlygoms

Sunkiau išgyventi toms kaimo turizmo sodyboms, kurios pasinaudojo ES parama, turi paskolų. Tačiau nė viena iš jų neužsidarė. „Yra tokių, kurie vargsta dėl paimtų kreditų, bet kol kas sukasi. Kai kurios sodybos užsidarė ne dėl ekonominių, o dėl asmeninių priežasčių“, – aiškino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, vienijančios arti 400 kaimo turizmo sodybų, vadovė.

Anot jos, ES parama suteikė stimulą kaimo turizmo plėtrai šalyje, tačiau ir pakenkė konkurencinėms sąlygoms. Gavusieji ES paramą pagerino teikiamų kaimo turizmo paslaugų kokybę, kiti tokių galimybių neturėjo. Naujokai pelnė konkurso laurus Šiemet pirmą kartą poilsiautojus pakvietė Jonalaukio ekologinio kaimo turizmo sodyba Ignalinos rajone bei Mažeikių rajone įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Ašvos malūnas“.

Šios tik pirmąjį sezoną veikti pradėjusios sodybos jau sulaukė aukšto įvertinimo. Valstybinio turizmo departamento rengtame konkurse „Sėkmingiausias 2009 m. kaimo turizmo paslaugų teikėjas“ Jonalaukio ekologinio kaimo turizmo sodyba tapo nugalėtoja, o „Ašvos malūnui“ skirta antroji vieta.

Trečioji vieta kaimo turizmo kategorijoje atiteko Klaipėdos rajone įsikūrusiai septynių šimtamečių ąžuolų apsuptai sodybai „Gaspada“, kuri 2005 metais buvo prikelta naujam gyvenimui.

Vasara – be laisvų savaitgalių

„Darbo turime, nesiskundžiame ir neverkšlename. Vasarą neturėjome nė vieno laisvo savaitgalio, tik žmonių buvo mažiau. Anksčiau priimdavome po 60–70 svečių, o šiemet po 30–40 poilsiautojų“, – sakė „Gaspados“ šeimininkas Algirdas Žemgulis.

Pasak jo, tuštesni buvo spalio ir lapkričio mėnesiai, o gruodį svečių sodyboje padažnėjo ir padaugėjo. „Gaspados“ šeimininkai jau turi užsakymų ir ateinančiai vasarai. „Tik šiemet pradėjome dirbti, tad sunku įvertinti, kaip sekėsi. Vasarą žmonių buvo, o rudenį sumažėjo. Per šventės vėl užsakyta“, – kalbėjo Jonalaukio ekologinio kaimo turizmo sodybos šeimininkas ūkininkas Romas Puišys.

Sodybos, siekiančios plėtoti ekologinį pažintinį turizmą, savininkas tikisi, kad poilsiautojams patiko vieta, paslaugos. „Buityje nenaudojame chemijos, lauke medeliai nepurškiami. Nesunaikinome sodybos teritorijoje esančios pelkės. Ketiname pastatyti tiltelį, kad vaikai galėtų susipažinti, pamatyti, kad ne tik pajūrio smėliukas yra“, – aiškino R.Puišys.

Liepą duris poilsiautojams atvėrusio „Ašvos malūno“ šeimininkė Junata Knitienė teigė, kad pirmieji darbo mėnesiai nenuvylė. Svečiai į sodybą važiavo iš Vilniaus, Panevėžio ir kitur.

„Sodybą įrengėme taip, kad patiems būtų joje jauku ir malonu. Norime natūralumo ir vengiame butaforijos“, – sakė J.Knitienė.

Poilsiautojus erzino karvių baubimas

R.Sirusienė-Lamauskienė tvirtino, jog pastaraisiais metais kaimo turizmo sodybos įgyja vis daugiau patrauklumo. Kai kuriose sodybose svečiai valgydinami natūraliu kaimišku maistu. Lietuvos kaimo turizmo asociacija siūlo į kulinarinio paveldo produktų sąrašą įtraukti ir samanę. Iš 400 asociacijos narių samanę gaminti ir svečius vaišinti norėtų 70 sodybų. Kitais metais prie kai kurių kaimo turizmo sodybų turėtų pradėti veikti amatų kiemai, kuriems įrengti skiriama ES parama.

Pasak R.Sirusienės-Lamauskienės, kol kas nepasiteisina siekis skatinti ūkininkus papildomai verstis kaimo turizmu. „Norėta, kad miestiečiai važiuotų į ūkininkų ūkius pailsėti, pažiūrėti, kaip vyksta ūkiški darbai. Tačiau kol kas tokių tendencijų nesimato“, – teigė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Ji mano, kad toks kaimo turizmo modelis, paplitęs Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvai netinka.

„Mūsų šalis maža, miestiečiai dar žino, kaip atsiranda pienas ir pjaunama žolė. Gal kelių tokių ūkių ir reikėtų, bet masiškai – ne. Tai jau bandėme daryti, bet nepasiteisino. Būta tokių atvejų, kai ankstyvas kibirų tarškėjimas, karvės baubimas sukeldavo svečių nepasitenkinimą“, – aiškino R.Sirusienė-Lamauskienė.

Geriausieji kuria šalies turizmo įvaizdį

Nijolė Kliokienė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė

Kaimo turizmas yra vienas turizmo plėtros prioritetų, įvardytų Nacionalinėje turizmo plėtros programoje. Šiai veiklai plėtoti skiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos. Iš valstybės biudžeto organizuojami ir finansuojami kaimo turizmo atstovų mokymai, remiami kaimo turizmą pristatantys leidiniai. Siekiant užtikrinti šio sektoriaus kokybę, buvo parengta Lietuvos kaimo ir tradicinių amatų plėtros programa, už kurios įgyvendinimą atsakingos Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos.

Pastarąjį dešimtmetį kaimo turizmo sektoriuje aktyviausiai plėtėsi apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 640 kaimo turizmo paslaugų teikėjų. Siekdama apdovanoti geriausius, komisija atsižvelgė į šiuos kriterijus: į indėlį gerinant Lietuvos turizmo įvaizdį, inovatyvumą, konkurencingumą ar poveikį šalies turizmo konkurencinėms galimybėms didinti, pasiektus veiklos rezultatus.

Buvo atsižvelgiama ir į dalyvavimą rinkodaros ar prisistatymo renginiuose užsienyje, rekomendacijas, 2009-aisiais gautus apdovanojimus, pozityvius žiniasklaidos vertinimus.

Susiję straipsniai:

• A. Armonaitė: „Esame pasirengę stiprinti turizmo svarbą ekonomikai“
• „Palapinių magnatai“ pasirūpins būtiniausia įrangą jūsų išskirtiniams renginiams
• Lietuva praranda turistus ir neišnaudoja galimybių
• Neišsipildžiusios baimės ir atsargios viltys turizmo sektoriuje
• Lietuvai gresia išnykti iš turizmo vitrinų