Tunelis

Tunelį rekonstravo Lietuvos susisiekimo infrastruktūros įmonių grupei „Tiltra Group“ priklausanti bendrovė „Kauno tiltai“ ir „Volkerrail Lietuva“.

Pasak „Tiltra Group“ Inžinerinio departamento vadovo Aldo Rusevičiaus, tunelio rekonstrukcija – vienas iš sudėtingiausių „Kauno tiltų“ vykdytų projektų, kuris sėkmingai pabaigtas.

„Nepaisant projekto eigoje iškilusių papildomų darbų būtinybės, visi pagrindiniai tunelio remonto darbai buvo baigti laiku, pagal griežtą darbų planą. Mes, kaip rangovai, garantuojame itin aukštą darbų kokybę ir nepriekaištingą tunelio funkcionavimą“, – sakė A. Rusevičius.

Anot jo, inžineriniu požiūriu tunelio remontą galima laikyti vienu sudėtingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, kadangi tokio tipo statinys Baltijos šalyse yra vienintelis.

Tunelio rekonstrukcijos darbų metu buvo renovuotos geležinkelio konstrukcijos, elektros, signalizacijos, avarinio ryšio linijos, įrengtos naujos saugos sistemos, atnaujintas apšvietimas, išardyta neveikusi tunelio sausinimo bei vandens surinkimo sistemos ir įrengta nauja drenažų sistema, kuri renka ne tik atsirandantį tunelyje gruntinį vandenį, bet ir vandenį, atsirandantį ant tunelio skliautų.

Vienas sudėtingiausių tunelio remonto darbų – tunelio skerspjūvio platinimas. 108 metrų ruožas buvo praktiškai perstatomas iš naujo, restauruoti originalūs portalai.  Betonuojant tunelio skliautą buvo specialiai šiam tunelio skerspjūviui pagamintas klojinys.

Atlikus vieno etapo betonavimą, klojinys hidraulinės įrangos pagalba buvo atlaisvinamas nuo betono paviršiaus ir laikinu bėgių keliu perstūmimas į sekantį betonavimo etapą. Tunelyje po bėgių kelio konstrukcija buvo paklotas specialus „bentonito“ kilimas, kuris avarijos atveju tunelyje išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis.

Po rekonstrukcijos tunelyje įrengta moderni gaisro gesinimo sprinklerinė sistema, kuri užtikrins efektyvų gaisro užgesinimą užsidegus traukiniui tunelyje. Naujoji ryšio sistema užtikrina galimybę išsikviesti pagalbą nelaimės atveju. Ryšio pultai pritaikyti neįgaliesiems, atsparūs aukštai temperatūrai.

Prieš rekonstrukciją tunelis buvo neapšviestas. Dabar tunelyje įrengtas apšvietimas, atitinkantis keliamus reikalavimus. Restauruotos tunelio atkarpos leis visiems važiuojantiems pamatyti originalų vaizdą, tokį koks buvo iškarto po statybos ir kaip atrodė tunelis prieš rekonstrukciją.

Pasak A. Rusevičiaus, tuneliu traukinių judėjimas galės vykti iki 83 km/h greičiu vietoj iki rekonstrukcijos buvusio 40 km/h greičio.

Projekto vertė – 80 mln. litų be PVM. 85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį padengs Vyriausybė ir „Lietuvos geležinkeliai“.