VersloSavaite.lt   
2017 11 28, 16:02
Naujų automobilių rinka auga

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Šiemet, ypač metų pradžioje, įspūdingais pardavimų rezultatais sužibėjusi naujų automobilių rinka vis dar išlaiko savo pagreitį. Lietuviai, užuot investavę į seną transporto priemonę, renkasi naują, iš gamintojų atstovų salonų, o ją dažniausiai įsigyja lizingo būdu.

 

Šiuolaikiškų transporto priemonių pardavimo atstovai akcentuoja, kad pagrindinės priežastys, skatinančios investuoti į naują automobilį, yra šios – saugumas, eliminuotos sąnaudos neplanuotam remontui, ekonomiškumas, sąlyginai nedidelės pirminės investicijos.

 

„Šiemet naujų automobilių įsigijimo tendencijos tikrai džiugina. Jos aiškiai kalba ne tik apie augančią lietuvių finansinę galią, bet ir pasikeitusį požiūrį į automobilius. Kai šių metų gegužę atidarėme jau antrajį Kaune „Autofortas Motors“ automobilių autosaloną, negalvojome, kad per pusę metų įgyvendinsime visų metų pardavimų planą“, – pasakoja „Autofortas Motors“ direktorius Andrius Čiuprinskas.

reklama

 

Naujų automobilių rinkos ekspertai įsitikinę, kad technologiškai pažangūs automobiliai leidžia sutaupyti – netikėtai neatsiranda didelių išlaidų senos transporto priemonės remontui, o ir pirminės investicijos perkant lizingu nėra gąsdinančios. Tokiai filosofijai pritaria ne tik fiziniai asmenys, bet ir verslo atstovai.

 

Verslas investuoja į naujas transporto priemones

 

„Nors mūsų maisto tiekimo sektoriuje veikiantis verslas dar jaunas, svarstydami, kokias transporto priemones pirkti, neturėjome nė mažiausios dvejonės dėl naujų automobilių įsigijimo. Mums svarbus mūsų darbuotojų saugumas kelyje, taip pat nenorime mokėti didelių sumų remontui ir taip išleisti reikšmingą dalį verslo generuojamų pajamų. Neseniai lizingo būdu įsigijome penkis naujus, ekonomiškus ir manevringus „Hyundai i20“ modelius, kuriais važinėja mūsų įmonės vadybininkai“, – pasakoja „Karšta šalta“ direktorius Gustas Staniukaitis.

 

Paklaustas, kiek kainavo toks pirkinys, jaunas verslininkas skaičiuoja, jog vienai transporto priemonei teko išleisti per 11 tūkst. Eur. „Kas mėnesį lizingo įmokos sudaro apie 150 Eur, o išankstinis apmokėjimas nesiekė nė 2 tūkst. eurų“, – dėsto G. Staniukaitis.

 

SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialo skaitmeninių pardavimų atstovas Simonas Fokas patvirtina, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius naujų automobilių lizingo būdu nupirkta apie 18 % daugiau nei pernai. Apie ¾ naujų automobilių Lietuvoje įsigyja verslo klientai ir tik ¼ fiziniai asmenys, tad daugiausiai naujų automobilių rinkos augimą šiemet skatino aktyvesnės įmonių investicijos į automobilių parko plėtrą bei atnaujinimą.

 

„Pirkėjai, rinkdamiesi automobilį, atkreipia dėmesį ne vien tik į jo techninius parametrus, bet vis dažniau skaičiuoja ir vertina būsimas remonto, eksploatacijos sąnaudas bei automobilio likutinę vertę lizingo pabaigoje – tai leidžia jiems objektyviai palyginti išlaidas automobiliui ir apsispręsti: pirkti naują ar naudotą transporto priemonę.

 

Vidutinis lizingo laikotarpis 4 – 5 metai, o naujiems automobiliams pirkti dažniausiai skolinamasi 20 – 25 tūkst. Eur“, – naujų automobilių įsigijimo tendencijas apžvelgia S. Fokas.

 

Renkasi automobilius nuo 14 iki 37 tūkst. eurų

 

UAB „Autofortas motors“ „Hyundai“, „Suzuki“, „Isuzu“, „Sssangyong“ automobilių pardavimų vadybininkas Ernestas Antčakas pasakoja, kad kelerių metų tendencijos rodo, jog pirkėjai tampa vis labiau informuoti apie automobilius dar prieš atvykdami į saloną.

 

„Pastebime, kad pastarieji yra linkę pirkti padidinto pravažumo automobilius – miesto SUV – būtent dėl to šio segmento automobilių yra parduodama daugiausiai. Pasirinkimuose dominuoja didesni arba mažesni miesto visureigiai, išskirčiau „Hyundai Tucson“ ir „Hyundai i20 Active“ modelius. Jų parduodame daugiausiai, o tokių transporto priemonių kainos dažniausiai svyruoja nuo 14 iki 37 tūkst. eurų“, – analizuoja E. Antčakas.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: